Vasario 3

Vasario 3 diena – 34-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 331 diena (keliamaisiais metais – 332).

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Blažiejus;
• Linų diena.

Vardadieniai

• Asta – Blažiejus – Blažys – Oskaras – Radvilas – Radvilė 
• Radvas – Radvė – Radvina – Radvinas – Remigijus – Tolbaudas – Toldravas – Toliotas – Toliotė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1261 m. – įvyko Lielvardės mūšis: Livoniją nusiaubę žemaičiai ties Lielvarde sumušė kryžiuočių kariuomenę, žuvo 10 Vokiečių ordino riterių.
• 1923 m. – Tautų Sąjungos Taryba panaikino tarp Lenkijos ir Lietuvos buvusią „neutraliąją zoną“, po pusę jos paskiriant kiekvienai valstybėms; nustatyta demarkacijos linija vėliau paskelbta valstybių siena (Lietuva to nepripažino).
• 1990 m. – Sąjūdžio konferencijoje „Lietuvos kelias“ pristatyti Sąjūdžio kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą.
• 1993 m. – Lietuvos Seime priimtas „Konstitucinio Teismo įstatymas“.
• 2003 m. – Teisingumo ministerijoje užregistruota Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.

Gimimo dienos

• 1864 m. – Paulina Mongirdaitė, pirmoji Lietuvoje fotografė moteris (m. 1924 m.).
• 1873 m. – Juozas Laukaitis, katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Lietuvių liturginės terminijos kūrėjas, poetas (m. 1952 m.).
• 1881 m. – Jurgis Čiurlys, inžinierius geležinkelininkas, mokslininkas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).
• 1889 m. – Pranas Kvedaras, veterinarijos gydytojas, visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1935 m.).
• 1890 m.:
  • Jurgis Byla, karinis veikėjas, pulkininkas, teisininkas, spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1947 m.).
  • Vytautas Petrulis, Ministras pirmininkas, finansų ministras, Seimo narys ir prezidiumo pirmininkas, Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovas, ekonomistas, vienas Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir direktorių, žurnalо „Tauta“ redaktorius (m. 1941 m.).
• 1894 m. – Antanas Bimba, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (m. 1982 m.).
• 1902 m. – Pijus Glovackas, komunistinis veikėjas (m. 1941 m.).
• 1911 m. – Vladas Danilevičius, futbolinkas, treneris, teisėjas, kūno kultūros mokytojas, ledo ritulininkas (m. 1985 m.).
• 1912 m. – Jurgis Lampsatis, pedagogas ir chorvedys (m. 2011 m.).
• 1916 m.:
  • Aleksandras Žadeikis, teatro ir kino aktorius bei režisierius (m. 1993 m.).
  • Stasys Žeiba, karinis veikėjas, mokslininkas geologas (m. 1999 m.).
• 1928 m. – Vytautas Pranciškus Būda, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Pranas Jučas, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1936 m.:
  • Algimantas Aksomaitis, matematikas, fizinių mokslų daktaras.
  • Bronislovas Jankauskas, kompozitorius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1938 m. – Antanas Lukianas, hidrotechnikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1941 m. – Balys Dainys, chirurgas, nefrologas, urologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Genovaitė Bronislava Repečkienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Vitalijus Suchockis, dailininkas karikatūristas, animatorius (m. 2025 m.).
• 1947 m. – Asta Stanislava Karbauskienė, pedagogė, visuomenės, profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1950 m.:
  • Antanas Pagojus, muzikos mokytojas ir chorvedys.
  • Danutė Gražienė, grafikė.
• 1953 m.:
  • Audronius Beišys, karinis veikėjas, pulkininkas, policijos komisaras.
  • Snieguolė Michelkevičiūtė, fotografė.
• 1954 m. – Regimantas Dalgeda, miškininkas, politinis veikėjas.
• 1957 m. – Nijolė Gaižiūnienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Algirdas Viesulas, choro dirigentas.
• 1959 m. – Algimantas Merkevičius, istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1965 m. – Paulius Petkevičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Gintautas Salatka, politinis ir visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1619 m. – Laurencijus Bojeris, poetas, teologas (g. 1561 m.).
• 1935 m. – Pranas Kvedaras, veterinarijos gydytojas, visuomenės ir karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1889 m.).
• 1947 m. – Stanislovas Jokūbauskis, kunigas (g. 1880 m.).
• 1948 m. – Andrius Oleka-Žilinskas, režisierius, aktorius, pedagogas (g. 1893 m.).
• 1966 m. – Konstantinas Kurnatauskas, evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas, filosofijos daktaras (g. 1878 m.).
• 1971 m. – Jonas Tamulionis, vargonininkas, chorvedys ir dainininkas (g. 1894 m.).
• 1977 m. – Jonas Jackus, karinis veikėjas, generolas leitenantas (g. 1894 m.).
• 1986 m.:
  • Gerardas Bagdonavičius, dailininkas grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje (g. 1901 m.).
  • Zenonas Jonušas, dirigentas, fagotininkas (g. 1917 m.).
• 1987 m. – Petras Kadziauskas, agronomas, mokslininkas (g. 1902 m.).
• 1996 m. – Petras Jonikas, kalbininkas, daktaras (g. 1906 m.).
• 2000 m. – Aleksandras Edmundas Žemaitaitis, agronomas, sporto, ūkio ir politinis veikėjas (g. 1936 m.).
• 2008 m. – Algirdas Ražauskas, ūkio, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1952 m.).
• 2022 m. – Janė Narvilienė, pedagogė, politikos ir visuomenės veikėja (g. 1945 m.).
• 2024 m.:
  • Romualdas Juknys, ekologas, aplinkotyrininkas (g. 1943 m.).
  • Albinas Jonas Marcinkevičius, inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1783 – JAV nepriklausomybės karas: Ispanija pripažino JAV nepriklausomybę;
• 1815 – Šveicarijoje įkuriamas pirmasis pasaulyje komercinis sūrio fabrikas;
• 1830 – Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos atstovai pasirašė Londono protokolą, pagal kurį Graikija buvo paskelbta nepriklausoma konstitucine monarchija;
• 1917 – Pirmasis pasaulinis karas: JAV nutraukia diplomatinius santykius su Vokietija, dieną po to, kai Vokietija paskelbia apie neribotą povandeninių laivų karą;
• 1919 – Paryžiuje įvyko pirmasis Tautų Sąjungos posėdis;
• 1944 – JAV kariuomenė užėmė Maršalo salas;
• 1958 – Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai pasirašė sutartis dėl Beniliukso ekonominės sąjungos;
• 1966 – Mėnulyje pirmą kartą nutūpė radijo ryšiu valdomas kosminis aparatas – sovietų mėnuleigis „Luna IX“;
• 1969 – Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) paskirtas Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovu.

Gimimo dienos

• 1746 m. – Aleksandras Baranovas, rusų pirklys, keliautojas, Rusų Aliaskos gubernatorius (m. 1819 m.).
• 1795 m. – Antonijus Chosė de Sukrė, Pietų Amerikos išsivadavimo kovų lyderis. Sukrė buvo vienas artimiausių Simono Bolivaro draugų ir bendražygių (m. 1830 m.).
• 1809 m. – Feliksas Mendelsonas, vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (m. 1847 m.).
• 1894 m. – Normanas Rokvelas, Amerikos tapytojas ir iliustratorius. Geriausiai žinomas dėl savo darbų, sukurtų žurnalui „The Saturday Evening Post.“ (m. 1978 m.).
• 1895 m. – Semionas Vladimirovas, tarybinis ginklų konstruktorius, labiausiai žinomas kaip kulkosvaidžių KPV ir KPVT kūrėjas (m. 1956 m.).
• 1898 m. – Alvaras Hugas Henrikas Altas, suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas (m. 1976 m.).
• 1905 m. – Grafas Giorgio Balladore Pallieri, italų teisėtyrininkas tarptautininkas, tarpautinis teisėjas, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkas (m. 1980 m.).
• 1925 m. – John Fiedler, amerikiečių aktorius (m. 2005 m.).
• 1926 m. – Hansas Jochenas Fogelis, teisininkas, vokiečių politinis veikėjas, buvęs federalinis ministras (m. 2020 m.).
• 1947 m. – Maurizio Micheli, italų aktorius.
• 1950 m. – Alvaro Vitali, italų aktorius (m. 2025 m.).
• 1951 m. – Blezas Kompaorė, Burkina Faso prezidentas, šias pareigas eina nuo 1987 m. spalio 15 d. Vakarų Afrikos šalių ekonominės bendrijos primininkas, šias pareigas ėjo nuo 1990 m. iki 1991 m. ir eina nuo 2007 m. sausio 19 d. Afrikos sąjungos pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1998 m. birželio 8 d. iki 1999 m. liepos 12 d. Jis taip pat yra valdančiosios partijos Progreso ir demokratijos kongresas įkūrėjas.
• 1970 m. – Varvikas Deivisas, anglų aktorius.
• 1978 m. – Metju Nilsenas, Australijos krepšininkas, žaidžiantis Pirėjo „Olympiacos“ klube.
• 1983 m. – Junis Mahmudas, Irako futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Kataro Al Gharafa klubo puolėjas.
• 1988 m. – Gregoris van der Vylas, profesionalus futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Amsterdamo „Ajax“ klubo gynėjas. Išugdytas garsiojoje Amsterdamo „Ajax“ klubo akademijoje, G. van der Wielas žaidžia dešiniojo krašto gynėjo pozicijoje ir yra žinomas dėl nuolatinių prisijungimų prie komandos atakų savame krašte ir greitų spurtų su kamuoliu.

Mirtys

• 474 m. – Leonas I Didysis, Rytų Romos imperatorius 457–474 m. Leono dinastijos pradininkas (g. 400 m.).
• 1116 m. – Kalmanas, 1095–1116 m. Vengrijos karalius (g. 1070 m.).
• 1468 m. – Johanas Gutenbergas, vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei savo indėlio tobulinant spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys) (g. 1398 m.).
• 1924 m. – Vudrou Vilsonas, dvidešimt aštuntasis JAV prezidentas (g. 1856 m.).
• 1945 m. – Vasilijus Gorodcovas, Rusijos archeologas (g. 1860 m.).
• 1959 m.:
  • Buddy Holly, amerikiečių rokenrolo atlikėjas (g. 1936 m.).
  • Ritchie Valens, populiarus praėjusio šimtmečio vidurio JAV muzikos atlikėjas, dainų kūrėjas, kurio muzikinė karjera truko tik 8 mėnesius, žuvęs aviakatastrofoje (g. 1941 m.).
• 1994 m. – Anatolijus Aleksandrovas, tarybinis fizikas, TSRS Mokslų akademijos narys nuo 1953 m., TSRS Mokslų akademijos prezidentas (1975–1986 m.), triskart Socialistinio darbo didvyris (1954, 1960 ir 1973 m.), Lenino premijos (1959 m.), keturiskart Stalino premijos (1942, 1949, 1951 ir 1953 m.) laureatas. Vienas iš tarybinės atominės energetikos pradininkų. Svarbiausi A. Aleksandrovo moksliniai darbai buvo atominės fizikos, kietųjų kūnų fizikos ir polimerų fizikos srityje (g. 1903 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai vasario 3-iąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)