Liepos 12

Liepos 12 diena – 193-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 194-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė skrydžių palydovų diena
• Nepriklausomybės diena (Kiribatis, San Tomė ir Prinsipė)

Vardadieniai

• Bonifacas – Brunonas – Izabelė – Margiris – Sigisbertas – Sigitas – Vyliaudė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1704 m. – Varšuvos konfederacija vietoje vasario 16 d. detronizuoto ATR valdovo Augusto II Lenkijos ir Lietuvos karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį.
• 1920 m.:
  • Maskvoje pasirašyta Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis: Rusija de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
  • Pabradės mūšyje Lenkijos pajėgos trumpam pristabdė Sovietų Rusijos puolimą į Vakarus.
• 1921 m. – Rygoje prasidėjo Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrų konferencija Baltijos šalių vienybės klausimais.
• 2001 m. – Lietuvos Seimas, remdamasis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai.
• 2004 m. – antrajai kadencijai prisiekė prezidentas Valdas Adamkus.
• 2009 m. – uždaryta liepos 9 d. prasidėjusi šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS'09.
• 2009 m. – pirmajai kadencijai prisiekė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tapusi pirmąją moterimi Lietuvos prezidente.

Gimimo dienos

• 1867 m. – Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (m. 1952 m.).
• 1891 m. – Pranas Kaunas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1954 m.).
• 1895 m. – Juozas (Josifas) Bartašiūnas, TSRS administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS generolas majoras (m. 1972 m.).
• 1899 m. – Andrejus Sergejevičius Nesterenko, energetikas, Bačiūnų-Rėkyvos Valstybinės rajoninės elektrinės direktorius.
• 1924 m. – Joana Taujanskienė, dailininkė scenografė (m. 1983 m.).
• 1926 m. – Romualdas Makoveckas, agronomas zootechnikas, žemės ūkio mokslų kandidatas (m. 1985 m.).
• 1927 m. – Jonas Dromantas, inžinierius, žemės ūkio teoretikas.
• 1929 m. – Danutė Eidukaitė, dailininkė keramikė (m. 1995 m.).
• 1932 m. – Gajus Saturninas Gimbutis, inžinierius mechanikas, šiluminės technikos specialistas, šilumos energetikos tyrimų Lietuvoje pradininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1937 m.:
  • Jonas Vytautas Kalašinskas, valstybės ir visuomenės veikėjas, buvęs akcinės bendrovės „Šiaulių autotransportas“ vadovas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento patarėjas.
  • Judita Vaičiūnaitė, poetė modernistė ir vertėja (m. 2001 m.).
• 1945 m. – Birutė Dauginytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1946 m. – Jūratė Jaudegytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1947 m. – Algirdas Biliūnas, futbolininkas, treneris.
• 1950 m. – Valentinas Klevas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1956 m. – Romualdas Naujokas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Liuonius Purvinis, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Birutė Raudonienė, fizikos mokytoja, politinė veikėja.
  • Vytautas Almonaitis, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Aušra Gineitytė, baleto artistė, pedagogė.
• 1964 m.:
  • Rimas Želvys, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Zenonas Mockus, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Artūras Širka, futbolininkas.

Mirtys

• 1843 m. – Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universiteto teisės profesorius (g. 1787 m.).
• 1936 m. – Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis, visuomenės veikėjas (g. 1862 m.).
• 1941 m. – Augustinas Povilaitis, tarpukario Lietuvos Saugumo departamento direktorius (g. 1900 m.).
• 1946 m. – Juozas Vitkus-Kazimieraitis, rezistentas, Pietų Lietuvos partizanų vienytojas ir pirmasis vadas (g. 1901 m.).
• 1952 m.:
  • Ignas Urbaitis, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1896 m.).
  • Levas Karsavinas, Rusijos ir Lietuvos kultūros istorikas, filosofas, rašęs ir lietuviškai (g. 1882 m.).
• 1967 m. – Vladas Sirutavičius, inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1877 m.).
• 1970 m. – Jurgis Lebedys, literatūros istorikas, vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų (g. 1913 m.).
• 1971 m. – Feliksas Kapočius, kunigas, kanauninkas (g. 1895 m.).
• 1972 m. – Vladas Viliamas, geografas, politinis ir visuomenės veikėjas, rezistentas (g. 1904 m.).
• 1989 m. – Vaclovas Miknevičius, dailininkas keramikas, dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje (g. 1910 m.).
• 1991 m. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (g. 1909 m.).
• 1995 m. – Borisas Dekanidzė, nusikaltėlis, „Vilniaus brigados“ narys (g. 1962 m.).
• 1999 m. – Algirdas Araminas, kino operatorius, režisierius (g. 1931 m.).
• 2006 m. – Stasys Baranauskas-Baras, dainininkas (tenoras), JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.
• 2013 m. – Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, baleto artistė, pedagogė (g. 1929 m.).
• 2015 m. – Vincentas Drotvinas, kalbininkas (g. 1929 m.).
• 2025 m. – Aldona Pajedaitė-Vasiliauskienė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1945 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1917 m. – Vokietija pirmą kartą panaudojo garstyčių dujas, vėliau dėl mūšio vietos Ipro (Belgija) pavadintas ipritu.
• 1920 m. – oficialiai atidarytas Panamos kanalas.
• 1952 m. – pradėjo veikti Volgos-Dono kanalas.
• 2006 m. – Izraelis pradėjo karinius veiksmus prieš Libano teritorijoje veikiančią teroristinę organizaciją Hezbollah.

Gimimo dienos

• 1817 m. – Henris Deividas Toro, amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas transcendentalistas. H. D. Thoreau rašytinis palikimas yra gausus ir įvairialypis, tačiau pasaulinę šlovę jam pelnė du svarbiausi kūriniai: „Voldenas, arba gyvenimas miške“ (Walden, or Life in the Woods) ir „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“ (On the Duty of Civil Disobedience).
• 1852 m. – Ipolitas Irigojenas, Argentinos prezidentas (1916–1922 m. ir 1928–1930 m.) (m. 1933 m.).
• 1904 m. – Pablo Neruda, Čilės rašytojo Ricardo Eliecer Neftalí Reyes Basoalto slapyvardis. Neruda šį slapyvardį pasirinko pagal čekų rašytojo ir poeto Jano Nerudos pavardę. Vėliau šis jo pseudonimas tapo legalia pavarde. Laikomas vienu didžiausių XX a. poetų, kūrusių ispanų kalba (m. 1973 m.).
• 1928 m. – Elijas Džeimsas Koris, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1937 m. – Lionelis Žospenas, ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1997–2002 m. ministras pirmininkas (m. 2026 m.).
• 1954 m. – Jolanta Šimanek-Dereš, lenkų teisininkė, politinė veikėja, Lenkijos Seimo narė, Lenkijos Prezidento Aleksander Kwaśniewski kanceliarijos vadovė (m. 2010 m.).
• 1967 m. – John Petrucci, elektrinės gitaros virtuozas, labiausiai žinomas kaip grupės Dream Theater gitaristas bei vienas iš įkūrėjų ir nuolatinių narių.
• 1970 m. – Lee Byung-hun, pietų korėjiečių aktorius.
• 1973 m. – Christian Vieri, buvęs profesionalus Italijos futbolininkas.
• 1974 m. – Sharon den Adel, olandų simfoninio metalo grupės Within Temptation vokalistė ir dainų tekstų autorė. Dviejų vaikų motina, 2005 metais gruodžio 7 dieną jai gimė dukra, Eva Luna, o 2009 metų birželio 1 dieną gimė sūnus Aiden kurių tėvas grupės gitaristas ir ilgametis Sharon den Adel vaikinas Robert Westerholt.
• 1978 m. – Zied Jaziri, futbolininkas, buvęs Tuniso rinktinės puolėjas.
• 1982 m. – Antonio Cassano, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Sampdoria klubo puolėjas.
• 1984 m. – Gareth Paul Gates, anglų pop dainininkas.
• 1985 m. – Emilis Hegle Svendsenas, norvegų biatlonininkas, dukart olimpinis ir triskart pasaulio čempionas.

Mirtys

• 1773 m. – Johanas Joachimas Kvancas, vokiečių kompozitorius ir fleitininkas (g. 1697 m.).
• 1804 m. – Aleksandras Hamiltonas, pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų iždo sekretorius, vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, ekonomistas, politikos filosofas. JAV nepriklausomybės kare buvo generolo Džordžo Vašingtono adjutantas. Hamiltonas, nacionalistų, reikalavusių naujos Konstitucijos, lyderis, buvo vienas iš pirmųjų Amerikoje konstitucinės teisės specialistų. Hamiltonas parašė didžiąją dalį Federalisto užrašų – pagrindinio Konstitucijos interpretavimo šaltinio. Hamiltonas buvo pagrindinis daugelio Federalistų partijos palaikomų politinių principų autorius (g. 1755 m.).
• 1918 m. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (g. 1878 m.).
• 1924 m. – Žakas de Morganas, prancūzų archeologas, egiptologas, geologas, etnologas (g. 1857 m.).
• 1956 m. – Semionas Vladimirovas, tarybinis ginklų konstruktorius, labiausiai žinomas kaip kulkosvaidžių KPV ir KPVT kūrėjas (g. 1895 m.).
• 1979 m. – Georgijus Berijevas, tarybinis aviakonstruktorius, inžinerinės techninės tarnybos generolas majoras (nuo 1951 m.) (g. 1903 m.).
• 2026 m. – Hamadas bin Chalifa al Tanis, buvęs Kataro emyras (g. 1952 m.).

Nuorodos

• Liepos 12-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)