Sausio 26
Išvaizda
| Gru – Sausis – Vasario | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 2026 | ||||||
Sausio 26 diena – 26-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienos (keliamaisiais metais – 340).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eigilė – Frėja – Frėjus – Justas – Paulė – Rimantas – Rimas – Timotiejus – Titas [1]
- Dangis – Daugis – Eigintė – Edvilė – Justė – Justina – Justinas – Rima
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1564 m. – įvyko Ulos mūšis (šiaurės Baltarusija), kuriame LDK kariauna nugalėjo 5 kartus didesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę.
- 1797 m. – Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė IV Peterburgo konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai – Krokuva, Prūsijai – Varšuva.
- 1922 m. – Lietuvos krašto apsaugos ministro Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar „Pasieniečių diena“, švenčiama birželio 29 d.
- 1926 m. – Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.
- 1994 m. – Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.
- 2004 m. – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu, kitais aukštais pareigūnais.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1804 m. – Kajetonas Aleknavičius, poetas (m. 1874 m.).
- 1845 m. – Dovas Zaunius, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato Dovo Zauniaus, bibliografės, spaudos darbuotojos Mortos Zauniūtės tėvas (m. 1921 m.).
- 1859 m. – Juozas Angrabaitis, bibliografas, publicistas (m. 1935 m.).
- 1886 m.:
- Jonas Čižauskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas) ir kompozitorius (m. 1974 m.).
- Vytautas Jonas Gylys, diplomatas, teisininkas (m. 1959 m.).
- 1888 m. – Jonas Valaitis, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas. Jono Valaičio – JAV visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas (m. 1978 m.).
- 1889 m. – Pavelas Kušneris-Knyševas, sovietinis etnologas, Prūsos bei Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas (m. 1968 m.).
- 1896 m.:
- Albertas Liutermoza, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1974 m.).
- Juozas Indriūnas, inžinierius technologas, tekstilės technologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (m. 1989 m.).
- 1897 m.:
- Petras Kutka, karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1965 m.).
- Pranas Vikonis, mokytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas (m. 1959 m.).
- 1899 m. – Pranas Vainauskas, teisininkas, politinis veikėjas, rezistentas (m. 1994 m.).
- 1907 m. – Vincas Atkočaitis, prozininkas, poetas (m. 1935 m.).
- 1914 m. – Pranas Gaida-Gaidamavičius, kunigas, žurnalistas, teologijos daktaras.
- 1927 m. – Vitas Valatka, archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas (m. 1977 m.).
- 1933 m.:
- Petras Šaltys, futbolininkas (m. 2025 m.).
- Martynas Vainilaitis, poetas, rašytojas, vertėjas, vaikų poetas ir rašytojas (m. 2006 m.).
- 1935 m.:
- Stanislav Akanovič, pedagogas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys (m. 2018 m.).
- Genovaitė Vaiginytė, teatro aktorė, skaitovė (m. 2026 m.).
- 1938 m. – Ronius Karopčikas, ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1939 m.:
- Vida Krištolaitytė, Krištolaitis, tapytoja, grafikė (m. 2017 m.).
- Vladas Baltuškevičius, poetas, vertėjas (m. 2022 m.).
- Mykolas Rekys, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas (baritonas) (m. 2022 m.).
- 1943 m. – Kasparas Jurevičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1946 m. – Julija Sakalaitė, teatro aktorė. Vyras – aktorius Vytautas Paukštė.
- 1948 m. – Almutė Gražulienė-Kankevičiūtė, šokėja, baletmeisterė, pedagogė.
- 1951 m. – Inna Matvejeva, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1953 m. – Juozas Kuliešius, energetikas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1956 m.:
- Antanas Nesteckis, inžinierius, politinis veikėjas.
- Rimvydas Kepežinskas, grafikas.
- 1957 m. – Jonas Barkauskas, architektas.
- 1958 m.:
- Rasa Juknevičienė, politikė, Kovo 11 akto signatarė, LR krašto apsaugos ministrė.
- Regina Daškevičienė, pedagogė, profsąjungų ir politinė veikėja.
- 1961 m.:
- Giedrė Jatautytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- Vida Vičkačkaitė, VU Analizinės ir aplinkos chemijos katedros docentė, daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatė.
- 1963 m. – Viačeslav Karmanov, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1978 m. – Viačeslav Titov, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Robertas Bitinas, krepšininkas.
- 1990 m. – Aurimė Rinkevičiūtė, krepšininkė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1960 m. – Motiejus Pečiulionis, karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (g. 1888 m.).
- 1971 m. – Juozas Kupčinskas, gydytojas, medicinos daktaras (g. 1906 m.).
- 1972 m. – Stasys Birutis, karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1893 m.).
- 1975 m. – Stasys Dirmantas, geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
- 1980 m. – Justas Paleckis, žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (g. 1899 m.).
- 1981 m. – Jonas Adomaitis, pedagogas, vertėjas, teatro kritikas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1960 m.) (g. 1903 m.).
- 1982 m.:
- Petras Zulonas, aktorius (g. 1910 m.).
- Vladas Zinkevičius, pedagogas, chorvedys ir vargonininkas (g. 1923 m.).
- 1992 m. – Juozas Dačys, Lietuvos ir JAV statybos inžinierius (g. 1904 m.).
- 1996 m. – Albinas Griška, filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. filosofijos mokslų daktaras 1977 m (g. 1915 m.).
- 1998 m. – Anicetas Arminas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.[2] (g. 1931 m.).
- 2005 m. – Antanas Vadopalas, agronomijos profesorius, habilituotas daktaras (g. 1921 m.).
- 2006 m.:
- Leonardas Grudzinskas, žurnalistas-gamtininkas, rašytojas (g. 1939 m.).
- Mikalojus Kondratas, pedagogas, etnografas, visuomenės veikėjas (g. 1921 m.).
- 2010 m. – Eugenijus Karpavičius, knygų dailininkas, leidėjas, plakatistas (g. 1953 m.).
- 2020 m. – Jonas Domarkas, kompozitorius, pedagogas (g. 1934 m.).
- 2021 m. – Albinas Sirvydis, teisininkas, teisėjas (g. 1949 m.).
- 2024 m. – Ona Baliukienė, poetė (g. 1943 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1500 – ispanų keliautojas Visentė Janjesas Pinsonas (Vicente Yanes Pinzon) atrado Braziliją;
- 1699 – pasirašius Karlovicų taikos sutartį, baigėsi Austrijos ir Turkijos karas;
- 1788 – į Australijos Sidnėjaus miestą atvyko pirmieji kolonistai iš Anglijos;
- 1827 – Peru nutraukė sąjungą su Kolumbija ir paskelbė nepriklausomybę;
- 1841 – Honkonge iškelta britų vėliava, prieš šešias dienas Kinijai sutikus atiduoti šią salą Didžiajai Britanijai;
- 1875 – Džordžas F. Grynas iš Kalamazu (Kalamazoo) užpatentavo savo išrastą elektrinį dantų grąžtą;
- 1905 – Pietų Afrikoje netoli Pretorijos rastas didžiausias pasaulyje deimantas – tai 3 tūkst. 106 karatų dydžio Kulinanas (Culinan);
- 1911 – Drezdene įvyko Richardo Štrauso (Richard Strauss) operos „Kavalierius su rože“ premjera;
- 1924 – antrasis TSRS tarybų suvažiavimas nutarė išsaugoti sausio 21 dieną mirusio Lenino kūną. Taip pat nutarta Petrogradą pavadinti Leningradu;
- 1939 – Ispanijos pilietinio karo metu diktatoriaus Fransisko Franko (Francisco Franco) pajėgos užėmė Barseloną;
- 1950 – Indija oficialiai paskelbta respublika Britų sandraugos sudėtyje;
- 1956 – Elvis Preslis pirmą kartą pasirodė televizijoje;
- 1965:
- Pietų Vietname kariškiai paėmė valdžią į savo rankas ir nuvertė pilietinę Tran Van Huongo (Tran Van Huong) vyriausybę;
- hindi kalba paskelbta oficialia Indijos valstybės kalba. Kilus neramumams šalies pietuose, Indijos vyriausybė paskelbė, kad anglų kalba laikinai bus antroji valstybinė kalba.
- 1980 – Izraelis ir Egiptas užmezgė diplomatinius santykius;
- 1994 – Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą „Partnerystė taikos labui“;
- 1996 – JAV Senatas pritarė START-2 sutarčiai dėl puolamosios strateginės ginkluotės apribojimo;
- 2001 – Indijos Gudžurato valstijoje per žemės drebėjimą, 7,7 balo pagal Richterio skalę, žuvo apie 18 tūkstančių žmonių;
- 2003 – JAV teniso žvaigždė, 46 metų Martina Navratilova tapo seniausia žaidėja, laimėjusia vieno pagrindinių „Grand Slam“ teniso turnyrų „Australian Open“ mišraus dvejeto varžybas. Jos partneris buvo Indijos tenisininkas Leanderis Paesas (Leander Paes).
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1880 m. – Duglas Makartūras, JAV armijos generolas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją[4] (m. 1964 m.).
- 1894 m. – Oldosas Leonardas Hakslis, anglų rašytojas fantastas (m. 1963 m.).
- 1904 m. – Ona Baužienė, Australijos lietuvių visuomenės veikėja.
- 1905 m. – Maria Augusta von Trapp, austrų dainininkė[5] (m. 1987 m.).
- 1918 m. – Nikolajė Čaušesku, Rumunijos diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį 1965–1989 m (m. 1989 m.).
- 1921 m. – Akio Morita, japonų verslininkas, vienas garsios elektrotechnikos bendrovės „Sony“ steigėjų[6] (m. 1999 m.).
- 1935 m. – Fridrikas Olafsonas, Islandijos šachmatininkas (m. 2025 m.).
- 1945 m. – Jacqueline Mary du Pré, britų violončelistė[7] (m. 1987 m.).
- 1953 m. – Alik L. Alik, dabartinis Mikronezijos Federacinių Valstijų viceprezidentas, diplomatas ir politikas.
- 1958 m. – Elena DeGeneres, JAV komikė, televizijos laidų vedėja ir aktorė, vienuolika kartų laimėjusi Emmy apdovanojimą.
- 1961 m. – Veinas Gretzkis, kanadiečių ledo ritulininkas, žaidęs centro puolėjo pozicijoje, Finikso „Coyotes“ bendrasavininkis.
- 1963 m. – José Mourinho, futbolo treneris, nuo 2010 metų vadovaujantis Real Madrid klubui. 2004 ir 2005 m. Tarptautinė futbolo statistikos ir istorijos federacija jį išrinko geriausiu metų treneriu.
- 1979 m. – Maksimas Sergejevičius Kaliničenka, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dniepropetrovsko „Dnìpro“ klubo saugas.
- 1981 m. – Pakito, prancūzų elektroninės muzikos atlikėjas.
- 1982 m. – Kana, japonų dainininkė, žaislų dizainerė, modelis, iliustratorė ir mados dizainerė.
- 1986 m. – Mustafa Jatabarė, Prancūzijoje gimęs Malio futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Žaidžia Prancūzijos Antrosios lygos klube Clermont Foot.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1823 m. – Edvardas Dženeris, anglų mokslininkas, išradęs pirmąją vakciną (g. 1749 m.).
- 1891 m. – Nikolausas Otas, vokiečių inžinierius ir išradėjas, išradęs vidaus degimo variklį, kuris vėliau imtas naudoti visose degalais varomose transporto priemonėse (g. 1832 m.).
- 1942 m. – Feliksas Hausdorfas, vokiečių matematikas, vienas modernios topologijos pradininkų. Ženkliai prisidėjo prie aibių teorijos, mato teorijos, kompleksinės analizės ir funkcinės analizės (g. 1868 m.).
- 1943 m. – Nikolajus Vavilovas, vienas žymiausių rusų mokslininkų -genetikas, botanikas, selekcininkas, geografas, TSRS Mokslų akademijos narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (g. 1887 m.).
- 1949 m. – Rudolfas Berzinis, latvių dainininkas (tenoras) (g. 1881 m.).
- 1962 m. – Čarlzas Lučianas, legendinis italų kilmės JAV gangsteris, po Kastelamarezės karo įkūręs mafijos Sindikatą (g. 1896 m.).
- 2020 m. – Kobe Bryant, NBA žaidėjas, visą karjerą nuo 1996 iki 2016 m. rungtyniavęs Los Andželo „Lakers“ klube, gynėjo pozicijoje. (g. 1978 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sausio 26 (Day.lt)
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Anicetas Arminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 30 psl.
- ↑ Ona BALIUKIENĖ. Pasaulio anykštėnų bendrija. 2024-02-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ Duglas Makartūras.
- ↑ Maria Augusta von Trapp. Biografija. Archyvuota kopija 2011-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Akio Morita.
- ↑ Jacqueline Mary du Pré. Biografija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Istorijos dūžiai sausio 26-ąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)
- Savaitės kalendorius sausio 24–30 d. (Lrytas.lt)