Sausio 2
Išvaizda
| Gru – Sausis – Vasario | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 2026 | ||||||
Sausio 2 diena – 2-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 363 dienos (keliamaisiais metais – 364).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Protėvių diena (Haitis)
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1626 m. – Simnui suteiktos miesto teisės.
- 1919 m. – Lietuvos Taryba persikėlė į Kauną, kuris tapo Laikinąja sostine.
- 1926 m. – pasirodė pirmasis Lietuvoje orų prognozės biuletenis.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1861 m. – Vincentas Jurgilas, katalikų garbės kanauninkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
- 1876 m.:
- Antanas Pranas Daniliauskas, mokytojas, švietėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1941 m.).
- Juozas Izidorius Dailidė, pedagogas, filosofijos daktaras (m. 1949 m.).
- 1895 m. – Vladas Braziulevičius, karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1972 m.).
- 1907 m. – Kazys Macevičius, komunistinis veikėjas, LTSR valstybės saugumo, žemės ūkio darbuotojas (m. 1974 m.).
- 1909 m. – Juozas Baltušnikas, Argentinos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1956 m.).
- 1922 m. – Kristina Rickevičiūtė, filosofė, Vilniaus universiteto docentė (m. 1984 m.).
- 1924 m.:
- Antanas Paulavičius, pedagogas, chorvedys, kompozitorius, literatas (m. 2008 m.).
- Henrikas Vancevičius, vienas garsiausių XX a. 6–8-ojo dešimtmečių Lietuvos teatro režisierių.
- 1927 m. – Vytautas Ciplijauskas, tapytojas.
- 1928 m.:
- Bronislavas Bagdžius, gamtininkas, biologas, zoologas (m. 1964 m.).
- Julija Gascevičiūtė-Zmirskienė, teatro aktorė.
- 1929 m. – Pranciškus Tupikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1930 m.:
- Aloyzas Gureckas, dainininkas, muzikos mokytojas, chorvedys.
- Raimundas Dagys, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
- 1931 m.:
- Antanas Jadziauskas, futbolininkas, treneris (m. 2021 m.).
- Balys Karalius, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2005 m.).
- Aleksandras Melechas, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2024 m.).
- Lionginas Vaičiulionis, monsinjoras, esperantininkas (m. 2023 m.).
- 1932 m.:
- Antanas Kaminskas, silikatų technologijos inžinierius, statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2010 m.).
- Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas, mašinų gamybos technologas, technologijos mokslų daktaras (m. 2019 m.).
- Jonas Ragaišis, spaudos ir radijo žurnalistas (m. 2014 m.).
- 1934 m.:
- Algimantas Gudaitis, vertėjas (m. 2024 m.).
- Antanas Kairys, zootechnikas, habilituotas agrarinių mokslų daktaras, politinis veikėjas (m. 2017 m.).
- Albinas Lozuraitis, filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.
- 1935 m.:
- Algimantas Janušauskas, matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (m. 1998 m.).
- Algirdas Antanas Lauraitis, karinis veikėjas, pirmo rango kapitonas, komandoras.
- Antanas Mikalauskas, geografas, geomorfologas, geografijos mokslų daktaras (m. 1987 m.).
- 1936 m.:
- Algirdas Antanas Baliulis, istorikas (m. 2024 m.).
- Albertas Juozapas Petronis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Juozas Rygertas, teatro ir kino aktorius (m. 2021 m.).
- Edmundas Sapranavičius, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1937 m. – Antanas Birgiolas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1938 m.:
- Emilis Jokūbas Trečiokas, žurnalistas, literatas, kraštotyrininkas, politinis veikėjas (m. 2004 m.).
- Petras Zimblys, politinis veikėjas.
- 1939 m.:
- Andrejus Edvardas Ancuta, chemikas technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Kęstutis Kuckailis, karinis veikėjas, pulkininkas (1993 m.).
- Zenonas Eimutis Sabalys, inžinierius, bankininkas, visuomenininkas, esperantininkas (m. 2024 m.).
- Juozas Šaltenis, teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1941 m.:
- Rolandas Kazlauskas, chemikas (m. 2025 m.).
- Feliksas Žalnierius, politinis veikėjas (m. 2012 m.).[2]
- 1942 m.:
- Albinas Mykolas Daugiala, politinis veikėjas, Raseinių rajono garbės pilietis (m. 2005 m.).
- Jūratė Kazimierėnaitė, chorvedė ir pedagogė.
- Kostantas Kazakevičius, inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
- Pranciškus Juškevičius, statybos inžinierius, miestų planavimo specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LR politinis veikėjas, aplinkos viceministras (m. 2014 m.).
- Romualdas Juška, futbolininkas, futbolo teisėjas, nuo 1983 m. FIFA teisėjas.
- 1943 m.:
- Aleksandras Albinas Lenkutis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Alfonsas Grigonis, fizikas, medžiagotyros specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Eligijus Domarkas, muzikinių teatrų režisierius.
- Stanislovas Tutlys, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1944 m. – Elvyra Justina Jašmontaitė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1945 m. – Stasys Bočkus, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1946 m. – Vladas Navikas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1947 m.:
- Antanas Kuras, neurobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- Edmundas Adomavičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Edmundas Kibirkštis, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Justinas Miliauskas, futbolininkas, teisėjas (m. 2012 m.).
- Markas Zingeris, rašytojas (m. 2023 m.).
- 1948 m.:
- Andrius Giedrimas, dailininkas vitražistas, tapytojas.
- Irena Čeilitkienė, gydytoja, politinė ir visuomenės veikėja.
- Jadzė Tarvainienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Laima Balaišytė-Amelina, stalo tenisininkė, pasaulio čempionė, jauniausia Lietuvos čempionė.
- 1950 m. – Juozas Šlivinskas, dailininkas, skulptorius, pedagogas (m. 2024 m.).
- 1951 m. – Rita Janina Pleseckienė, pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1952 m.:
- Danutė Araminienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Stasys Keleris, politinis veikėjas.
- 1953 m.:
- Algirdas Latėnas, aktorius, režisierius.
- Audra Daujotienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1954 m.:
- Vidmantas Kutra, politinis veikėjas.
- Česlovas Žukauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Arvydas Narkeliūnas, inžinierius energetikas, politinis veikėjas.
- 1956 m. – Elvydas Pauliukėnas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Elena Mirinavičienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Vidmantas Alekna, gydytojas reumatologas, geriatras, biomedicinos mokslų daktaras.
- Zigmont Ždanovič, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1958 m.:
- Marijonas Bogdevičius, inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Vaidotas Daunys, rašytojas eseistas, poetas (m. 1995 m.).
- 1959 m.:
- Benedikta Pučkytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- Laima Janušonytė, sporto žurnalistė ir prodiuserė, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) prezidentė (nuo 2004 m.), Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) viceprezidentė.
- Vytautas Bogušis, pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui ir politinis veikėjas.
- 1960 m. – Algis Mečkovskis, savigynos imtynių ir dziudo imtynininkas, treneris, majoras.
- 1961 m.:
- Artūras Kaklauskas, statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Virginijus Šmigelskas, istorikas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1962 m.:
- Augenijus Remeikis, miškininkas, politinis veikėjas (m. 2026 m.).
- Virgilijus Leketas, gydytojas traumatologas ortopedas, savivaldybininkas.
- 1963 m. – Rūta Ibelhauptienė, pianistė, pedagogė.
- 1964 m. – Aušra Krasauskienė, savivaldybininkė.
- 1965 m. – Virginijus Kaušys, ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Andriejus Virkutis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Rolandas Jankauskas, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
- 1971 m. – Raimundas Vaitiekus, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Radvilė Morkūnaitė, muzikė, politinė veikėja, Europos Parlamento narė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1873 m. – Boguslavas Frederikas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1809 m.).
- 1919 m. – Bonifacas Verbickas-Verbyla, kurpius, profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1876 m.).
- 1934 m. – Juozas Šeikus, knygnešys (g. 1862 m.).
- 1966 m. – Vladas Lašas, gydytojas fiziologas, alergologas, alergologijos pradininkas Lietuvoje (g. 1892 m.).
- 1974 m. – Aurelija Mikušauskaitė, kino, televizijos ir teatro aktorė (g. 1937 m.).
- 1976 m. – Jonas Jasiukaitis, inžinierius, architektas (g. 1894 m.).
- 1977 m. – Kristupas Marija Tiškevičius Logoiskis, bajoras, Lelijos herbo grafas (g. 1911 m.).
- 1978 m. – Kazys Matiukas, smuikininkas, pedagogas (g. 1909 m.).
- 1993 m.:
- Eduardas Čepulis, teatro aktorius, režisierius (g. 1916 m.).
- Karolis Mekas, archeologas, etnografas, filosofijos daktaras (g. 1906 m.).
- 1994 m. – Edmundas Gendrolis, filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 1995 m. – Gražina Jakavičiūtė-Šaltenienė, aktorė (g. 1907 m.).
- 1998 m. – Petras Daugintis, SJ, kunigas, katalikų spaudos darbuotojas (g. 1915 m.).
- 2002 m. – Eduardas Viskanta, vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius (g. 1902 m.).
- 2007 m. – Gražina Didelytė-Abaravičienė, grafikė, knygų iliustratorė (g. 1938 m.).
- 2021 m. – Vidmantas Staniulis, kultūros veikėjas, bibliofilas, kolekcininkas (g. 1950 m.).
- 2023 m. – Donatas Čižauskas, dainininkas (g. 1989 m.).[3][4]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1833 m. – Anglija užėmė Folklando salas Cleon korvetei įplaukus į Port Solitude.
- 1839 m. – Prancūzų fotografas Luizas Dageras pirmą kartą istorijoje nufotografavo Mėnulį.[5]
- 1871 m. – Amadėjus I tapo Ispanijos karaliumi.
- 1886 m. – Prancūzija įkūrė protektoratą Madagaskare.
- 1959 m. – paleistas SSRS erdvėlaivis Luna 1, kuris praskriejo 6000 km atstumu nuo Mėnulio ir tapo pirmuoju dirbtiniu Saulės palydovu.[6]
- 1975 m. – Čarlis Čaplinas paskelbtas Anglijos riteriu.
- 2026 m. – Siudad de la Pasas tapo Pusiaujo Gvinėjos sostine.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1819 m. – Konstantinas Grevingkas, Estijos mokslininkas geologas, tyrinėjęs Lietuvos geologinę sandarą (m. 1887 m.).
- 1848 m. – Filipas Fortunatovas, rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas (m. 1914 m.).
- 1862 m. – Michailas Dolivo-Dobrovolskis, Vokietijos rusų elektrotechnikas, išradėjas (m. 1919 m.).
- 1868 m. – Nojus Žordanija, gruzinų žurnalistas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 1953 m.).
- 1873 m. – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, katalikų šventoji, vienuolė – karmelitė, viena iš trijų moterų, kuriai suteiktas Bažnyčios mokytojos titulas (m. 1897 m.).
- 1920 m. – Aizekas Azimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas (m. 1992 m.).
- 1939 m. – Pertis Kulervas Pasijas, politologas, Suomijos politinis veikėjas.
- 1941 m. – Gianfranco Terenzi, buvęs San Marino kapitonas-regentas (m. 2020 m.).
- 1944 m. – Pėteris Etvešas, vengrų kompozitorius ir dirigentas (m. 2024 m.).
- 1945 m. – Issei Nishikawa, Japonijos politikas, dabartinis Fukujaus prefektūros gubernatorius.
- 1949 m. – Nadia Kasini, JAV ir Italijos kino aktorė, dainininkė (m. 2025 m.).
- 1952 m. – Indulis Emsis, biologas ir Latvijos politikas, habilituotas biologijos mokslų daktaras, buvęs Latvijos Ministras pirmininkas. Nuo 2006 m. lapkričio Emsis yra 9-tos Saeimos pirmininkas.
- 1955 m. – Agafonas Iakovidis, graikų folkloro dainininkas. Jis su grupe „Koza Mostra“ atstovavo Graikijai 2013 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Alcohol Is Free“ (liet. Alkoholis už dyką) (m. 2020 m.).
- 1958 m. – Danute Bankaitis-Davis, lietuvių kilmės JAV chemikė ir dviratininkė, olimpietė, pasaulio čempionė (m. 2021 m.).
- 1963 m. – Olegas Znarokas, rusų kilmės Latvijos ledo ritulininkas bei ledo ritulio treneris. Jis yra ir Latvijos, ir Vokietijos pilietis. 2006 m. jis tapo Latvijos rinktinės vyriausiuoju treneriu, taip pat buvo kelių prieš tai buvusių rinktinės trenerių asistentas.
- 1968 m. – Olegas Vladimirovičius Deripaska, tai Rusijos milijardierius, oligarchas ir RUSAL valdybos pirmininkas.
- 1972 m. – Maria Alexandra Catherine Siachoque, Kolumbijos aktorė. Jos vyras yra argentiniečių aktorius Miguel Varoni.
- 1975 m.:
- Oleksandras Volodymyrovičius Šovkovskis, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Dynamo Kyiv klubo vartininkas.
- Vladyslavas Vaščiukas, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Odesos „Čiornomorec“ klubo gynėjas.
- 1980 m. – Rebekah Teasdale, britų modelis ir žurnalistė[7].
- 1981 m.:
- Kirk James Hinrich, krepšininkas, pagrindinis Vašingtono „Wizards“ įžaidėjas. 2010 m. birželio 24 d. buvo iškeistas Washington „Wizards“ komandai už ateities naujokų biržos šaukimą.[8].
- Maksimilianas Rodrigesas, Argentinos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje Argentinos futbolo rinktinėje ir Liverpool FC komandoje.
- 1985 m. – Ismaël Bangoura, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Prancūzijos Stade Rennais klubo puolėjas.
- 1987 m. – Esau Garcia Alvarez, Ispanijos futbolininkas, buvęs Ispanijos jaunimo rinktinės narys. Žaidęs Saragosos Real jaunimo komandoje. Nuo 2010 metų žaidžia Marijampolės „Sūduvos“ ekipoje.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1833 m. – Šventas Serafimas iš Sarovo, vienas žinomiausių vienuolių ir mistikų Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Jis bandė perduoti pasauliečiams kontempliatyvųjį ir asketiškąjį vienuolynų mokymą ir teigė, kad kiekvieno krikščionio tikslas – jungtis su Šventąja Dvasia (g. 1759 m.).
- 1861 m. – Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1840 m. birželio 7 d. iki mirties Prūsijos karalius. Faktiškai valdė iki 1858 m. spalio 7 d., kuomet dėl sveikatos priežasčių jo regentystė buvo suteikta jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui (g. 1795 m.).
- 1939 m. – Roman Dmowski, lenkų politikas[9] (g. 1864 m.).
- 1960 m. – Fridrichas Adleris, fizikas teoretikas, žurnalistas, Austrijos politinis veikėjas, subjektyviojo idealizmo šalininkas (g. 1879 m.).
- 2009 m. – Anatolijus Markovičius Gurevičius, sovietų žvalgas, GRU karininkas, Raudonosios kapelos (Raudonosios kuopos, rus. Красная капелла) steigėjas, vienas vadovų (g. 1913 m.).
- 2022 m. – Ričardas Erskinas Likis, Kenijos archeologas, antropologas, politikas (g. 1944 m.).[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sausio 2 (Day.lt)
- ↑ Feliksas Žalnierius. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2025-07-15.
- ↑ Donatas Čižauskas. cemety. Nuoroda tikrinta 2023-10-11.
- ↑ Mirė grupės „2 Donatai“ narys Donatas Čižauskas. 15min.lt. 2023-01-02. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
- ↑ „January 2, 1839: First Daguerreotype of the Moon“. APS Physics. APS.
- ↑ Andrew Wilson (1987 m. gegužės mėn.). Solar system log. Jane's. ISBN 978-0-7106-0444-6. Nuoroda tikrinta 2019-01-27.
- ↑ Rebekah Teasdale. Informacija.
- ↑ http://www.nba.com/2010/news/06/24/wizards.bulls.aldridge/index.html?ls=iref:nbahpt2
- ↑ Roman Dmowski Archyvuota kopija 2021-01-27 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ „Renowned Kenyan conservationist Richard Leakey dies aged 77“. France 24 (anglų). 2022-01-02. Nuoroda tikrinta 2022-01-02.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Istorijos dūžiai. lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Sausios 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Welovelithuania.lt)