Liepos 7
Išvaizda
| Birž – Liepa – Rgp | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2026 | ||||||
Liepos 7 diena – 188-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 189-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 177 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulinė šokolado diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Astijus – Elita – Estera – Sangailas – Sangaudas – Vilgailė [1]
- Almantė – Aistė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1572 m. – mirė ATR valdovas Žygimantas Augustas, tuo pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija (nuo 1316 m.).
- 1807 m. – tarp Rusijos ir Prancūzijos sudaryta Tilžės taika; įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Varšuvos kunigaikštystė, į kurią įėjo Lietuvos Užnemunė.
- 1840 m. – Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu panaikintas Lietuvos Statutas, Lietuvoje įvesti bendri Rusijos įstatymai.
- 1879 m. – Rusijos caras Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune.[2][3][4][5]
- 1940 m. – kilo didelę Jurbarko dalį sunaikinęs 1940 m. Jurbarko gaisras.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1770 m. – Leopoldas Krugas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorijos tyrinėtojas, ekonomistas (m. 1843 m.).
- 1900 m. – Jonas Nainys, veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius (m. 1984 m.).
- 1903 m. – Algirdas Šalkauskis, inžinierius architektas.
- 1904 m. – Jonas Aistis-Aleksandravičius, lyrikas, eseistas (m. 1973 m.).
- 1913 m. – Albertas Cibas, architektas, inžinierius (m. 1976 m.).
- 1920 m. – Lidija Kupstaitė-Drobnienė, teatro aktorė (m. 1999 m.).
- 1925 m. – Antanas Kuzmickas, inžinierius mechanikas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius.
- 1927 m. – Vytautas Blažys, dainininkas baritonas, kultūros veikėjas (m. 1996 m.).
- 1930 m. – Vytautas Gabriūnas, architektas (m. 1992 m.).
- 1932 m. – Kęstutis Mikeliūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1935 m. – Algirdas Audzijonis, fizikas (m. 2021 m.).
- 1936 m. – Stasys Jurevičius, poetas (m. 2023 m.).
- 1941 m. – Rima Mikėnaitė, muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1945 m. – Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m. – Vacys Daukša, ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Antanas Jacikas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1951 m.:
- Aleksandras Ostašenkovas, fotografas, žurnalistas.
- Angelė Pranaitytė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Antanas Sekreckis, ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Romualdas Požerskis, fotomenininkas, VDU Menų fakulteto docentas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
- 1956 m. – Algimantas Budrys, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1959 m. – Romanas Gaudiešius, miškininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Gintaras Beresnevičius, religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas (m. 2006 m.).
- 1962 m.:
- Saulius Dambrauskas, teisininkas, politinis ir visuomenės veikėjas;
- Salvinija Jautakaitė, choro dirigentė ir pedagogė;
- Rytis Tavoras, futbolininkas, treneris.
- 1979 m. – Povilas Lukšys, futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje.
- 1982 m. – Jonas Elvikis, krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto pozicijoje, Utenos Juventus klube.
- 1984 m. – Martyna Jatkauskaitė, pianistė, atlikėja.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1572 m. – Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką (g. 1520 m.).
- 1633 m. – Leonas Sapiega, LDK valstybės politinis veikėjas, LDK sekretorius (1580 m.), LDK vicekancleris (1585–1589 m.), kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant LDK vyriausiąjį tribunolą, vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui (g. 1557 m.).
- 1945 m.:
- Salomėja Nėris, poetė (g. 1904 m.).
- Mykolas Kazanas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1925 m.).
- 1956 m. – Viktoras Gailius, teisininkas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas (g. 1893 m.).
- 1958 m. – Jurgis Kalakauskas-Kalakonis, žurnalistas (g. 1910 m.).
- 1959 m. – Konstantinas Šakenis, politikas, visuomenės veikėjas (g. 1881 m.).
- 1963 m. – Juozas Gabrys, karininkas, statybos inžinierius, kelininkas, habilituotas daktaras (g. 1897 m.).
- 1970 m. – Juozas Orlauskis, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
- 1977 m. – Vladas Daumantas, diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas (g. 1915 m.).
- 1983 m. – Antanas Kučingis, dainininkas (bosas), Lietuvos kariuomenės štabo karininkas, karo topografas, politinis kalinys (g. 1899 m.).
- 1988 m. – Juozas Andrius, kartografas ir topografas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1900 m.).
- 1996 m. – Adolfas Butkus, baleto artistas (g. 1906 m.).
- 1999 m. – Jonas Avyžius, rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
- 2003 m. – Vytautas Jasinskas, teatro režisierius (g. 1922 m.).
- 2004 m. – Jonas Baltušis, bibliotekininkas (g. 1926 m.).
- 2021 m. – Sigitas Renčys, literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas (g. 1948 m.).
- 2024 m. – Gediminas Narijauskas, muzikantas, pedagogas, fotografas (g. 1939 m.).[6]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1807 m. – pasirašyta Tilžės taikos sutartis.
- 1937 m. – per Marko Polo tilto incidentą, pradėjusį Antrąjį Kinijos-Japonijos karą, Japonijos pajėgos nugalėjo Guomindano pajėgas.
- 1978 m. – Saliamono Salos tapo nepriklausomomis nuo Jungtinė Karalystės.
- 2005 m. – keturių sprogimų serija Londono viešajame transporte, teroristinio akto metu žuvo bent 55 žmonės, 700 sužeistų.
- 2006 m. – atsistatydino Lenkijos ministras pirmininkas Kazimierz Marcinkiewicz.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1207 m. – Šv. Elžbieta Vengrė, katalikų šventoji (m 1231 m.).
- 1540 m. – Jonas Zapojajis, 1540–1544 m. ir 1554–1571 m. Vengrijos karalius (m. 1571 m.).
- 1655 m. – Kristofas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos vėlyvojo baroko architektas (m. 1722 m.).
- 1843 m. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1926 m.).
- 1860 m. – Gustavas Maleris, austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų. Garsėjo savo didelės apimties kūriniais (m. 1911 m.).
- 1887 m. – Markas Šagalas, žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas (m. 1985 m.).
- 1924 m. – Daniel Patrick O’Connell, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Adelaidės universiteto profesorius (1962–1972), Oksfordo Chichele tarptautinės teisės katedros profesorius (m. 1979 m.).
- 1940 m. – Richard Starkey, Anglijos muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir aktorius, žinomiausias kaip būgnininkas grupėje The Beatles.
- 1943 m. – Toto Cutugno, italų dainininkas (m. 2023 m.).
- 1947 m. – Gjanendra Bir Bikramas Šahadeva, paskutinis Nepalo karalius, valdęs šalį nuo 2001 m. birželio 4 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Jis paveldėjo sostą iš savo sūnėno Dipenros, kuris karaliumi išbuvo tik 3 dienas.
- 1959 m. – Ben Linder, amerikiečių inžinierius (nužudytas)[8] (m. 1987 m.).
- 1973 m. – Oddleif Stensland, Norvegijos progresyviojo power metalo grupės Communic gitaristas, vokalistas ir pagrindinis dainų autorius.
- 1974 m. – Karlis Skrastinš, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
- 1977 m.:
- 7 Aurelius, JAV repo ir R&B muzikinio stiliaus atlikėjas.
- Christian Abbiati, Italijos vartininkas, žaidžiantis AC Milan. AC Milan žaidžia nuo 1998 metų, tačiau ne kartą buvo paskolintas. Su šiuo klubu yra 2 kartus laimėjęs Serie A (1999, 2004), 1 kartą UEFA Čempionų lygą (2003), 1 kartą Europos Supertaurę (2003), 1 kartą Italijos futbolo taurę (2003), 1 kartą Italijos futbolo supertaurę (2004).
- 1980 m.:
- Kanfory Sylla, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Turkijos İstanbulspor BB klubo gynėjas.
- Michelle Kwan, amerikiečių dailiojo čiuožimo meistras.
- 1984 m. – Albertas Akvilanis, Italijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Liverpool klube ir Italijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1866 m. – Frydrichas Vilhelmas Adolfas Distervegas, vokiečių pedagogas, filosofas (g. 1790 m.).
- 1930 m. – Seras Artūras Konan Doilis, žymus škotų rašytojas, labiausiai žinomas kaip detektyvo Šerloko Holmso autorius (g. 1859 m.).
- 1944 m. – Erich Salomon, Vokietijoje gimęs fotografas, vienas iš moderniosios fotožurnalistikos pradininkų (g. 1886 m.).
- 1966 m. – Hansas (Žanas) Arpas, prancūzų-šveicarų skulptorius, tapytojas, poetas (g. 1886 m.).
- 1967 m. – Vivien Leigh, anglų aktorė[9] (g. 1913 m.).
- 1973 m. – Maksas Horkheimeris, žydų kilmės vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos įkūrėjas (g. 1895 m.).
- 1974 m. – Aleksandras Berezniakas, tarybinis lėktuvų ir raketų konstruktorius, technikos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 1976 m. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (g. 1899 m.).
- 1980 m. – Dore Schary, amerikiečių prodiuseris, režisierius, scenarijų autorius (g. 1905 m.).
- 1998 m. – Vladimiras Dudincevas, rusų rašytojas (g. 1918 m.).
- 2006 m. – Rodžeris Keitas „Sidas“ Beretas, britų gitaristas, vokalistas ir dainų rašytojas, menininkas. Geriausiai žinomas kaip britų psichodelinio ir progresyviojo roko grupės Pink Floyd įkūrėjas (g. 1946 m.).
- 2014 m. – Eduardas Ševardnadzė, tarybinis ir Gruzijos politinis veikėjas (g. 1928 m.).
- 2022 m. – Jakobas Nena, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas nuo 1997 iki 1999 m. (g. 1941 m.).[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liepos 7 (Day.lt)
- ↑ Kauno tvirtovės istorija, 1882–1915 (Vladimir Orlov). – K.: Arx Baltica, 2007. – 176 p. – ISBN 978-9955-638-97-1
- ↑ Kauno tvirtovė: atlasas (Vladimir Orlov, Jonas Lukšė). – K.: Arx Baltica, 2007. – 44 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-12-8
- ↑ XX amžiaus fortifikacija Lietuvoje (sud. Vladimir Orlov). – K.: Arx Baltica, 2008. – 216 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-024-4
- ↑ Nijolė Steponaitytė. Nykstantis Kauno tvirtovės sakralinis paveldas. Archiforma, Nr. 41. p. 77-83.
- ↑ Mirė nusipelnęs Lietuvos menininkas ir pedagogas Gediminas Silvestras Narijauskas. 15min.lt. 2024-07-08. Nuoroda tikrinta 2024-07-08.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Ben Linder. Informacija.
- ↑ Vivien Leigh.
- ↑ Clark, Richard (2022-07-07). „In Memoriam: The Honorable Jacob Nena“. gov.fm. Nuoroda tikrinta 2022-07-09.