Spalio 2
Išvaizda
| Rgs – Spalis – Lap | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 2026 | ||||||
Spalio 2 diena – 275-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 276-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 90 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuva – Šv. Angelų sargų diena (Policijos diena)
- Tarptautinė šypsenos diena (nuo 1999 m.)
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eidvilas – Getautė – Modestas [1]
- Gervilė – Gervydas – Geržadas
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1413 m. – pasirašyta Horodlės unija (arba Horodlės susitarimai, Horodlės privilegija).
- 1501 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis išrinktas Lenkijos karaliumi.
- 1915 m. – Vokietijos imperijos kariuomenė užėmė Vilnių.
- 1922 m. – Lietuvoje pradėjo cirkuliuoti lietuviški pinigai – litai.
- 1990 m. – Eišiškėse įvyko Vilniaus krašto lenkų suvažiavimas, paskelbta deklaracija dėl lenkų nacionalinio-teritorinio krašto su autonominiu statusu Lietuvos sudėtyje sudarymo.
- 1991 m. – įsteigta skrydžių tarnyba, kontroliuojanti valstybinę oro erdvę.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1857 m. – Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- 1874 m. – Mykolas Eustachijus Brenšteinas, Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Rašė lenkų kalba (m. 1938 m.).
- 1891 m. – Ignas Gaška, komunistinis veikėjas (m. 1973 m.).
- 1895 m. – Karlas Engelis, vokiečių archeologas, baltų priešistorės tyrėjas, daktaras (m. 1947 m.).
- 1918 m. – Leonas Gastila, inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1925 m. – Ignas Balčiūnas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
- 1926 m. – Eduardas Kunavičius, aktorius, režisierius (m. 2006 m.).
- 1927 m.:
- Justinas Nekrašas, inžinierius energetikas, vienas iš Lietuvos energetikos sistemos plėtros iniciatorių, Lietuvos nusipelnęs inžinierius (m. 1997 m.).
- Liūtas Grinius, inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1989 m.).
- 1928 m. – Aleksandras Buzys, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1938 m. – Gražina Didelytė-Abaravičienė, grafikė, knygų iliustratorė (m. 2007 m.).
- 1941 m. – Gintautas Jurgis Babonas, fizikas (m. 2024 m.).
- 1946 m. – Nemira Masiulytė-Stapleton, pianistė, mokytoja ir chorvedė.
- 1947 m. – Antanas Noreika, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Stasė Eidukienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1952 m. – Algis Kalėda, literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2017 m.).
- 1954 m.:
- Diana Adlienė, inžinierė, fizikė, fizinių mokslų daktarė.
- Romualdas Makauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Adelė Ilginienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1959 m.:
- Danėlė Grauslienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Romas Senkus, pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Gintaras Karalevičius, gydytojas, Šiaulių miesto politinis veikėjas.
- 1968 m. – Romanas Čokovas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1977 m. – Jonas Stanevičius, savivaldos politikas, Seimo narys, TV laidų vedėjas.
- 1980 m. – Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1941 m. – Valerijonas Knyva, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
- 1944 m. – Mečys Kareiva, karinis veikėjas, chemikas, inžinierius technologas, pulkininkas (g. 1901 m.).
- 1950 m. – Juzefas Jodkovskis, Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos archeologas, meno istorikas ir numizmatas (g. 1890 m.).
- 1954 m. – Antanas Kvedaravičius, ginkluoto pasipriešinimo komunistiniam režimui Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvis. Paskutinis lenkiškos Suvalkijos partizanas (g. 1916 m.).
- 1961 m. – Petras Rimša, skulptorius, grafikas, medalistas (g. 1881 m.).
- 1973 m. – Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė, Lietuvos ir JAV lietuvių aktorė, režisierė (g. 1889 m.).
- 1978 m. – Nadežda Dukstulskaitė, pianistė, koncertmeisterė (g. 1912 m.).
- 1997 m. – Alodija Dičiūtė-Trečiokienė, dainininkė (mecosopranas), režisierė (g. 1905 m.).
- 2001 m. – Pranas Gužaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas (g. 1907 m.).
- 2003 m. – Vytautas Jasulaitis, inžinierius, visuomenės veikėjas, technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- 2005 m. – Vacys Milius, etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
- 2007 m. – Egmontas Georgas Jansonas, teatrologas, kritikas, žurnalistas (g. 1939 m.).
- 2020 m. – Jonas Dainius Ručinskas, žurnalistas, publicistas (g. 1938 m.).
- 2022 m.:
- Algirdas Briedis, sporto gydytojas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).[2]
- Vincentas Kuprys, dainininkas (bosas) (g. 1937 m.).[3]
- 2023 m. – Edvardas Raugalas, inžinierius, politinis veikėjas, buvęs žemės ūkio viceministras (g. 1942 m.).[4]
- 2024 m. – Eduardas Červinskas, geografas (g. 1921 m.).[5]
- 2026 m. – Selemonas Paltanavičius, Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas (g. 1956 m.).[6]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1209 m. – Šventosios Romos imperatoriumi karūnuotas Otonas IV.
- 1830 m. – Belgija tapo nepriklausoma nuo Nyderlandų.
- 1853 m. – Osmanų imperija paskelbė karą Rusijos imperijai, taip prasidėjo Krymo karas.
- 1870 m. – Roma tapo Italijos sostine.
- 1871 m. – rusų keliautojas ir antropologas Nikolajus Miklucho-Maklajus pirmąkart išsilaipino šiaurės rytinėje Naujosios Gvinėjos pakrantėje (vėliau pavadinta jo vardu) ir ten pragyveno dvejus su puse metų (su pertraukomis) kartu su papuasais.
- 1958 m. – Gvinėja paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
- 1990 m. – nusileidimo metu Guangdžou oro uoste sudužo Kinijos avialinijų lėktuvas Boeing 737-247, žuvo 132 žmonės.
- 1996 m. – iškart pakilęs iš Limos (Peru) oro uosto Ramiajame vandenyne sudužo Peru oro linijų lėktuvas Boeing 757, žuvo 70 žmonių.
- 1997 m. – pasirašyta Amsterdamo sutartis dėl Europos Sąjungos institucijų plėtros.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1847 m. – Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, politikas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas; politikas, 1933 m. paskyręs Hitlerį Reichskancleriu (m. 1934 m.).
- 1852 m. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (m. 1916 m.).
- 1869 m. – Mohandas Karamčandas Gandis, Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas (m. 1948 m.).
- 1897 m. – William Alexander „Bud“ Abbot, amerikiečių aktorius, prodiuseris ir komikas (m. 1974 m.).
- 1904 m. – Aleksandras Jaunputninis, latvių geografas, geomorfologas (m. 1974 m.).
- 1907 m. – Alexander Robertus Todd, 1957 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (m. 1997 m.).
- 1917 m. – Christian de Duve, 1974 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8].
- 1942 m. – Jóhanna Sigurðardóttir, Islandijos politikė, nuo 2009 m. vasario 1 d. einanti Islandijos ministrės pirmininkės pareigas. Prieš tai ji buvo socialinių reikalų ministrė 1987–1994 ir 2007–2009 m. laikotarpiais. Altingo nare politikė buvo nuo pat 1978 m. Tapdama šalies premjere ji tapo pirmąja moterimi Islandijoje, užėmusia tokias pareigas. Taip pat ji tapo pirmąja homoseksualia (tai paskelbusi viešai) šalies valdžioje esanti moteris šiuolaikinėje politikoje visame pasaulyje.[9].
- 1945 m. – Donald McLean, populiarus JAV dainininkas, baladžių atlikėjas, dainų autorius.
- 1948 m. – Symas Kalasas, estų politikas (m. 2026 m.).
- 1949 m. – Annie Lou Leibovitz, yra žymiausia Amerikos įžymybių fotografė. Pagrindinis jos darbo principas – glaudus sąlytis tarp fotografo ir fotografuojamo objekto.
- 1951 m. – Gordon Matthew Sumner, britų dainininkas, solistas, buvęs The Police grupės lyderis ir boso gitaristas bei vokalistas.
- 1953 m. – Ernestas Bajus Koroma, dabartinis ir ketvirtas Siera Leonės prezidentas.
- 1960 m. – Glenas Andersonas, karjerą pabaigęs profesionalus Kanados ledo ritulio žaidėjas, žaidęs dešiniajame krašte. Andersonas žaidė Nacionalinės ledo ritulio lygos Edmontono „Oilers“, Toronto „Maple Leafs“, Niujorko „Rangers“, Sent Luiso „Blues“ komandose. 2008 metų lapkričio 10 dieną Andersonas buvo įrašytas į Ledo ritulio šlovės salę.
- 1970 m. – Kelly Maria Ripa, amerikiečių aktorė, televizijos pokalbių šou laidų vedėja.
- 1973 m.:
- Andrijus Michailovičius Danilko, ukrainiečių Pop-Trash ir šokių muzikos atlikėjas, dainininkas.
- Daniela Larreal, Venesuelos dviratininkė (m. 2024 m.).
- 1974 m. – Anthony Johnson, amerikiečių krepšininkas[10].
- 1977 m. – Karlosas Bonė Kaseresas, Paragvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis dešiniojo krašto saugo pozicijoje. Paragvajaus klubo Club Olimpia žaidėjas.
- 1979 m.:
- Jose Francisco Fonseca Guzman, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Cruz Azul klubo puolėjas.
- Primož Brezec, Slovėnijos krepšininkas, žaidžiantis Slovėnijos krepšinio rinktinėje ir Milwaukee „Bucks“ komandoje.
- 1985 m.:
- Ciprian Andrei Marica, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir VfB Stuttgart klubo puolėjas.
- Elsa Pinilla Osuna, Ispanijos aktorė, dainininkė ir dainų autorė.
- 1987 m. – Ruan Lufei, kinų šachmatininkė.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1515 m. – Barbora Zápolya, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona (g. 1495 m.).
- 1927 m. – Svante August Arrhenius, 1903 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (g. 1859 m.).
- 1968 m. – Marselis Diušanas, prancūzų – amerikiečių menininkas, vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose (g. 1887 m.).
- 1973 m.:
- Paavo Johanesas Nurmi, suomių vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikas, daugkartinis olimpinis čempionas bei pasaulio rekordininkas (g. 1897 m.).
- Paavo Nurmis, suomių tolimų distancijų bėgikas, devynių olimpinių aukso medalių laimėtojas[11] (g. 1897 m.).
- 1974 m. – Vasilijus Šukšinas, rusų rašytojas, kino režisierius ir scenaristas[12][13] (g. 1929 m.).
- 1987 m. – Peter Brian Medawar, brazilų mokslininkas, 1960 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[8][14] (g. 1915 m.).
- 2005 m. – August Wilson, JAV dramaturgas. Jo literatūrinis palikimas yra 10 knygų serija – The Pittsburgh Cycle, kuri apdovanota 2 Pulicerio dramos apdovanojimais. Kiekvienoje knygoje vaizduojamas komiškas ir tragiškas afroamerikiečių gyvenimas skirtingais XX a. dešimtmečiais (g. 1945 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Spalio 2 (Day.lt)
- ↑ Mirė gydytojas ALGIRDAS BRIEDIS. Skrastas. 2022-10-04. Nuoroda tikrinta 2022-10-04.
- ↑ Mirė operos solistas Vincentas Kuprys. Lrytas.lt. 2022-10-02. Nuoroda tikrinta 2022-10-02.
- ↑ Edvardas Raugalas. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2024-11-23.
- ↑ Būdamas 103-ejų mirė reikšmingai prie Kuršių marių tyrimų prisidėjęs Eduardas Červinskas. LRT. 2024-10-04. Nuoroda tikrinta 2024-10-04.
- ↑ Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.
- 1 2 3 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- 1 2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ First gay PM for Iceland cabinet
- ↑ Anthony Johnson.
- ↑ Paavo Nurmis.
- ↑ Vasilijus Šukšinas.
- ↑ Vasilijus Šukšinas.
- ↑ Peter Brian Medawar. Biografija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Spalio 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)