Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė

Asociacija

Asociación Paraguaya de Fútbol

FIFA reitingas

41
2026 m. birželio 20 d.

Treneris

Gustavo Alfaro

Daugiausiai įvarčių įmušė

Rokė Santa Krusas (32)

Daugiausia rungtynių žaidė

Paulas da Silva (150)

Apranga namuose

Apranga svečiuose

Pirmosios rungtynės

Paragvajus 1–5 Argentina

(Asunsjonas; 1919 m. kovo 11 d.)

Pergalė didžiausiu skirtumu

Paragvajus 7–0 Bolivija

(Rio de Žaneiras; 1949 m. balandžio 30 d.)

Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu

Argentina 8–0 Paragvajus

(Čilės Santjagas; 1926 m. spalio 20 d.)

Pasaulio čempionatas

Dalyvauta: 9 (Pirmas kartas: 1930)

Geriausi rezultatai: ketvirtfinalis, 2010

Copa América

Dalyvauta: 37 (Pirmas kartas: 1921)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1953 ir 1979

Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė – Paragvajaus Respublikai atstovaujanti futbolo komanda, valdoma Paragvajaus Futbolo Asociacijos (Asociación Paraguaya de Fútbol). Ši rinktinė Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 9 kartus, tačiau aukščiau ketvirtfinalio nepakildavo. Didžiausi komandos laimėjimai yra Copa América taurė, laimėta 1953 ir 1979 m., bei sidabro medalis 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse. Tai buvo pirmasis olimpinis medalis, kada nors iškovotas Paragvajaus sportininkų.

Paragvajaus rinktinė vadinama Los Guaraníes („gvaraniais“) ir La Albirroja („balta-raudona“).

Istorija

Pradžia

1906 m. olandas Viljamas Patsas įkūrė Paragvajaus futbolo lygą, o 1910 m. pirmą kartą suburta nacionalinė rinktinė. Ji debiutavo varžybose prieš Korienteso klubą „Hércules“ (Argentina), rezultatu 0-0. Paragvajiečiai susilaukė vis daugiau kvietimų žaisti tarptautines varžybas, todėl 1919 m. rinktinė oficialiai patvirtina Paragvajaus futbolo asociacijos ir ėmėsi ruoštis 1921 m. Copa América čempionatui. Pirmąsias oficialias tarptautines varžybas prieš Argentiną paragvajiečiai pralaimėjo rezultatu 1-5. Tačiau iki čempionato komanda gerokai sustiprėjo ir ten netikėtai nugalėjo daugkartinį žemyno čempioną Urugvajų rezultatu 2-1. Paragvajus čempionate liko ketvirtas. Nuo to laiko komanda nuolat dalyvaudavo Copa América čempionate, tiesa, dažniausiai užimdavo 3-4 vietas.

1929 m. Amerikos čempionate paragvajiečiai pirmą kartą užėmė 2 vietą, o kitais metais debiutavo pasaulio čempionate, vykusiame Urugvajuje. Debiutinėse varžybose „gvaraniai“ pralaimėjo JAV 3-0, o vėliau įveikė Belgiją 1-0, bet į kitą etapą nepateko. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatuose paragvajiečiams pelnė komandos kapitonas Luisas Vargas Penja.

Pirmasis auksas

1947 ir 1949 m. Pietų Amerikos čempionate Paragvajus vėl liko antras, bet pateko į 1950 m. pasaulio čempionatą Brazilijoje. Jame komanda sužaidė 2-2 su Švedija (įvarčius Paragvajui pelnė Atilijus Lopesas bei Sesaras Lopesas Fretesas), 2-0 pralaimėjo Italijai ir vėl nepateko į kitą etapą. Tačiau komandai po trejų metų pavyko pirmą kartą laimėti Pietų Amerikos čempionatą (vykusį Peru) – Manuelio Fleitaso Soličiaus vadovaujama rinktinė grupėje iškovojo 3 pergales, pasiekė 2 lygiąsias bei vienerias varžybas pralaimėjo, o finalinėse varžybose 3-2 nugalėjo Braziliją.

1958 m. Paragvajui vėl pavyko patekti į pasaulio čempionatą (Švedijoje), atrankinėse varžybose eliminavus Urugvajų. Jame paragvajiečiai po permainingos kovos 7-3 nusileido Prancūzijai (įv. Florensijus Amarilja (2) ir Chorchė Linas Romeras), 3-2 nugalėjo Škotiją (įv. Chuanas Bautista Agueras, Kajetanas Rė, Chosė Parodi) ir sužaidė 3-3 su Jugoslavija (įv. Parodi, Agueras, Romeras). Tačiau tokių rezultatų buvo negana patekti į kitą etapą.

1970–1990 m.

Vėliau prasidėjo rinktinės stagnacijos laikotarpis, daug talentingų paragvajiečių išvyko į Ispaniją, o komandai nepavyko patekti nei į pasaulio čempionatus nei laimėti Pietų Amerikos taurės. Nuo 1979 m. Paragvajaus futbolas atsigavo – „Olimpia“ klubas laimėjo „Libertadores“ taurę, o rinktinė antrą (ir iki šiol paskutinį) kartą laimėjo „Copa América“ čempionatą. Grupėje „gvaraniai“ pasiekė 2 pergales ir 1 lygiąsias, pusfinalyje eliminavo Braziliją, o finale – Čilę. Komandos lyderiai šiame Argentinoje vykusiame čempionate buvo Euchenijus Morelis, Hugas Talavera, Chulijus Sesaras Romeras.

1986 m., po 28 metų pertraukos, Paragvajus vėl dalyvavo pasaulio čempionate (Meksikoje). Jame paragvajiečiams pirmą kartą pavyko įveikti grupės etapą (1-0 įveikė Iraką, 1-1 su Meksika, 2-2 su Belgija). Aštuntfinalyje komandą eliminavo anglai (3-0). Turnyre komandos lyderiu vėl buvo Chulijus Romeras, puolime taip pat rezultatyviai žaidė Robertas Kabanjasas. Vėliau keletą metų komandai vėl nepavyko pasiekti aukštų rezultatų.

Auksinė karta

1992 m. olimpinėse žaidynėse jaunieji paragvajiečiai pasiekė ketvirtfinalį, o daugelis tos komandos narių po kelerių metų tapo rinktinės žvaigždėmis (Karlosas Gamara, Čelso Ajala, Josė Luisas Čilavertas, Fransiskas Arsė, Chosė Kardosas). Ši komanda dažnai įvardinama kaip Paragvajaus „auksinė karta“. Paragvajus įsitvirtino tarp geriausių Pietų Amerikos komandų, drauge su Argentina, Brazilija ir Urugvajumi. Nuo 1998 m. „gvaraniai“ tapo nuolatiniai pasaulio futbolo čempionatų dalyviai. Prancūzijoje komanda sužaidė 0-0 su Bulgarija ir Ispanija, 3-1 nugalėjo Nigeriją (įv. Ajala, Kardosas, Migelis Benitesas), o aštuntfinalyje tik po dramatiškos kovos nusileido šeimininkams ir būsimiems čempionams prancūzams (114 minutę auksinį įvartį pelnė Loranas Blanas). Vartininkas Čilavertas bei gynėjai Ajala ir Kardosas išrinkti į geriausių čempionato žaidėjų komandą.

2002 m. pasaulio čempionate Korėjoje ir Japonijoje paragvajiečiai sužaidė 2-2 su Pietų Afrika (įv. Rokė Santa Krusas ir F. Arsė), 1-3 pralaimėjo Ispanijai ir 3-1 nugalėjo Slovėniją (įv. Nelsonas Kuevasas (2) ir Chorchė Kamposas). Aštuntfinalyje komandą eliminavo (1-0) būsimi finalininkai vokiečiai. 2006 m. Vokietijoje pasaulio čempionatas Paragvajui baigėsi jau grupės etape, kai rezultatu 0-1 buvo pralaimėta Švedijai ir Anglijai, o pergalė (2-0) iškovota tik prieš Trinidadą ir Tobagą (įv. N. Kuevasas). Nepaisant gan sėkmingų pasirodymų pasaulio čempionatuose, Copa America turnyre žymesnių pergalių nepasiekta, beveik visada paragvajiečiai iškrisdavo ketvirtfinalyje.

Pastarieji metai

2007 m. komandos treneriu paskirtas argentinietis Cherardas „Tata“ Martinas. Jo vadovaujama komanda pasiekė naujas aukštumas. Įvyko kartų kaita, komandos lyderiais tapo nauji žaidėjai (Chusto Viljaras, Nelsonas Valdesas, Oskaras Kardosas, Salvadoras Kabanjasas ir kt.). Nors 2007 m. Copa América čempionate tradiciškai pasiektas ketvirtfinalis, tačiau komanda įspūdingai sužaidė atranką į 2010 m. pasaulio čempionatą. Jame „gvaraniai“ pirmą kartą pasekė ketvirtfinalį: grupėje sužaidė 1–1 su Italija (įv. Antolinas Alkarasas), 2–0 nugalėjo Slovakiją (įv. Enrikė Vera ir Kristianas Riverosas), bei išsiskyrė taikiai 0–0 su Naująja Zelandija; aštuntfinalyje po 11 m baudinių serijos buvo nugalėta Japonija, o ketvirtfinalyje po labai permainingos ir kontroversiškos kovos Paragvajaus rinktinė 1–0 buvo eliminuota būsimų čempionų ispanų. Paragvajuje rinktinė iškilmingai sutikta.

Cherardo Martino komanda 2011 m. po 32 metų pertraukos vėl pasiekė Copa América čempionato finalą. Jame traumų ir kortelių išretinta komanda 3-0 pralaimėjo Urugvajui. Įdomu tai, kad komanda finalą pasiekė visas varžybas sužaidusi lygiosiomis (ketvirtfinalį ir pusfinalį laimėjo baudinių serijomis).

Komandą palikus Martinui, rezultatai krito žemyn. Buvo pakeista keletas trenerių, bandyta jauninti sudėtis, tačiau atrankoje į 2014 m. pasaulio čempionatą Paragvajus pasirodė labai prastai ir į patekimą garantuojančias vietas nepretendavo. Daugiau, nei dešimtmetį truko Paragvajaus rinktinės nuopuolis – nepatekta į pasaulio čempionatus, pasirodymai Copa América baigdavosi grupės etape arba ketvirtfinalyje.

2024 m. prie rinktinės vairo stojus argentiniečių strategui Gustavui Alfarui, Paragvajui po ilgos pertraukos pavyko vėl patekti į pasaulio futbolo čempionatą. 2026 m. JAV, Meksikoje ir Kanadoje vykusį turnyrą paragvajiečiai pradėjo beviltišku pralaimėjimu šeimininkams amerikiečiams (1–4), tačiau laimėta prieš Turkiją (1–0, daugiau nei kėlinį žaidžiant be išvaryto Migelio Almirono) ir pasiektos lygiosios su Australija. Tai leido Paragvajui iš 3 vietos grupėje patekti į šešioliktfinalį. Jame „gvaraniai“ sensacingai eliminavo po 11 m baudinių serijos Vokietijos rinktinę ir pateko į aštuntfinalį su Prancūzija. Nors paragvajiečių gynyba smarkiai apribojo prancūzų galimybes atakuoti, visgi baudos aikštelėje prasižengta prieš Dezirė Duė, ir Kilianas Mbapė realizavo 11 m baudinį į paragvajiečių vartus, taip užbaigdamas jų pasirodymą čempionate (0–1).

Dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose

Dalyvavimas pasaulio čempionatuose

1930 – I etapas
1934 – nedalyvavo
1938 – nedalyvavo
1950 – I etapas
1954 – neįveikė atrankos
1958 – I etapas
1962 – neįveikė atrankos
1966 – neįveikė atrankos
1970 – neįveikė atrankos
1974 – neįveikė atrankos
1978 – neįveikė atrankos
1982 – neįveikė atrankos
1986 – aštuntfinalis
1990 – neįveikė atrankos
1994 – neįveikė atrankos
1998 – aštuntfinalis
2002 – aštuntfinalis
2006 – I etapas
2010 – ketvirtfinalis
2014 – neįveikė atrankos
2018 – neįveikė atrankos
2022 – neįveikė atrankos
2026 – aštuntfinalis

Dalyvavimas Copa América varžybose

1916–1920 – nedalyvavo
1921 – 4 vieta
1922 – 2 vieta
1923 – 3 vieta
1924 – 3 vieta
1925 – 3 vieta
1926 – 4 vieta
1927 – nedalyvavo
1929 – 2 vieta
1935 – nedalyvavo
1937 – 4 vieta
1939 – 3 vieta
1941 – nedalyvavo
1942 – 4 vieta
1945 – nedalyvavo
1946 – 3 vieta
1947 – 2 vieta
1949 – 2 vieta
1953 – 1 vieta
1955 – 5 vieta
1956 – 5 vieta
1957 – nedalyvavo
1959 – 3 vieta
1959 – 5 vieta
1963 – 2 vieta
1967 – 4 vieta
1975 – I etapas
1979 – 1 vieta
1983 – pusfinalis
1987 – I etapas
1989 – 4 vieta
1991 – I etapas
1993 – ketvirtfinalis
1995 – ketvirtfinalis
1997 – ketvirtfinalis
1999 – ketvirtfinalis
2001 – I etapas
2004 – ketvirtfinalis
2007 – ketvirtfinalis
2011 – 2 vieta
2015 – 4 vieta
2016 – I etapas
2019 – ketvirtfinalis
2021 – ketvirtfinalis
2024 – I etapas

Dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse

1992 – ketvirtfinalis
2004 – 2 vieta

Dalyvavimas Panamerikos žaidynėse

1951 – 5 vieta
1955–1983 – nedalyvavo
1987 – I etapas
1991 – nedalyvavo
1995 – ketvirtfinalis
1999 – nedalyvavo
2003 – I etapas
2007 – nedalyvavo

Žaidėjai ir treneriai

Daugiausiai kartų Paragvajaus rinktinei atstovavę žaidėjai

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetesiantys žaidėjai.

#	Žaidėjas	Rungtynės	Įvarčiai	Karjera rinktinėje
1	Paulo da Silva	150	3	2000–2017
2	Justo Villar	120	0	1999–2018
3	Roque Santa Cruz	112	32	1999–
4	Carlos Gamarra	110	12	1993–2006
5	Cristian Riveros	101	16	2005–
6	Denis Caniza	100	1	1996–2010
6	Roberto Acuña	100	5	1993–2011
8	Celso Ayala	85	6	1993–2003
9	José Saturnino Cardozo	82	25	1991–2006
10	Carlos Bonet	80	1	2002–2013

Rezultatyviausi visų laikų Paragvajaus rinktinės žaidėjai

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

#	Žaidėjas	Įvarčiai	Rungtynės	Karjera rinktinėje
1	Roque Santa Cruz	32	112	1999–
2	José Saturnino Cardozo	25	82	1991–2006
3	Cristian Riveros	16	101	2005–
4	Saturnino Arrúa	13	26	1969–1980
=	Julio César Romero	13	32	1979–1986
=	Nelson Haedo Valdez	13	77	2004–
7	Gerardo Rivas	12	32	1921–1926
=	Carlos Gamarra	12	110	1993–2006
9	Miguel Ángel Benítez	11	29	1996–1999
=	Roberto Cabañas	11	28	1981–1993

Garsūs žaidėjai

José Luis Chilavert – vartininkas, pagarsėjęs savo mušamais įvarčiais
Romerito – laikomas vienu geriausių visų laikų šalies futbolininkų
Roque Santa Cruz – rezultatyviausias žaidėjas
Saturnino Arrúa – vienas rezultatyviausių rinktinės žaidėjų
Roberto Cabañas – vienas rezultatyviausių rinktinės žaidėjų; pašautas Meksikoje
Arsenio Erico – ankstyvojo Paragvajaus futbolo legenda
Roberto Fernández – ilgametis Paragvajaus vartininkas
Celso Ayala – vienas geriausių Paragvajaus gynėjų
José Cardozo
Juan Bautista Villalba
Francisco Arce
Carlos Gamarra

Rinktinės treneriai

1921 José Durand Laguna ^[1]
1922–1926 Manuel Fleitas Solich
1942–1943 Manuel Fleitas Solich ^[2]
1945 José Durand Laguna
1945–1946 Aurelio González
1947–1953 Manuel Fleitas Solich
1954–1954 Vessilio Bártoli
1955 Luis Magín Gómez
1955–1955 César López Fretes ^[3]
1956 Julio C. Ramírez
1957–1959 Aurelio González
1959 Benjamín Laterza Parodi
1960 Eduardo López Morán
1960–1961 Aurelio González
1962 Fulgencio Romero
1963 Ondino Viera
1964–1965 Manuel Fleitas Solich
1966–1966 Aurelio González
1967 Benjamín Fernandez
1968–1968 Aurelio González
1969 José María Rodríguez
1970 Benjamín Laterza Parodi
1970–1972 Aurelio González
1973 Paulo Amaral
1974–1974 Aurelio González
1974 José María Rodríguez
1976–1977 Ramón Rodríguez
1979 Luis Magín Gómez
1979–1980 Ranulfo Miranda
1983 Ramón Rodríguez
1987 Juan Francisco Rivera
1987 Silvio Parodi
1985–1986 Cayetano Ré
1989 Eduardo Luján Manera
1989 Cayetano Ré
1991–1991 Carlos Kiese
1993–1993 Héctor Corte
1993–1993 Alicio Solalinde
1993–1993 Valdir Espinosa
1993–1993 Alicio Solalinde
1995–1995 László Kubala ^[4]
1996–1996 Gerardo González
1996–1998 Paulo César Carpegiani ^[5]
1998–1998 Julio Carlos Gómez Cáceres ^[6]
1999–1999 Ever Hugo Almeida
1999–2001 Sergio Markarián
2002 Aníbal Ruiz
2002 Cesare Maldini
2004 Carlos Jara Saguier
2005–2006 Aníbal Ruiz
2006–2007 Raúl Vicente Amarilla
2007–2011 Gerardo Martino
2011–2012 Francisco Arce
2012–2013 Gerardo Pelusso
2013–2014 Víctor Genes
2014–2016 Ramón Díaz
2016–2017 Francisco Arce
2018 Gustavo Morínigo (l.e.p.)
2018–2019 Juan Carlos Osorio
2019–2021 Eduardo Berizzo
2021–2023 Guillermo Barros Schelotto
2023–2024 Daniel Garnero
2024– Gustavo Alfaro

Nuorodos

Vikiteka: Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2006-05-22 iš Wayback Machine projekto.
Paragvajaus futbolo svetainė Archyvuota kopija 2018-08-18 iš Wayback Machine projekto.
Rinktinės sudėtys Pasaulio čempionatuose

Išnašos

↑ „José Durand Laguna, el primer DT“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 2010-09-24.^{[neveikianti nuoroda]}
↑ „Dos récords históricos“. Última Hora. Suarchyvuotas originalas 2010-06-17. Nuoroda tikrinta 2010-06-14.
↑ José María Troche. „César López Fretes“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 3 de enero de 2011. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)^{[neveikianti nuoroda]}
↑ José María Troche. „Ladislao Kubala“. ABC Color. Suarchyvuotas originalas 2012-01-11. Nuoroda tikrinta 17 de noviembre de 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
↑ José María Troche. „Paulo César Carpegiani“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 18 de noviembre de 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)^{[neveikianti nuoroda]}
↑ „Julio Carlos Gómez“. dechalaca.com. Nuoroda tikrinta 2 de agosto de 2007. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] „José Durand Laguna, el primer DT“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 2010-09-24.^{[neveikianti nuoroda]}

[2] „Dos récords históricos“. Última Hora. Suarchyvuotas originalas 2010-06-17. Nuoroda tikrinta 2010-06-14.

[3] José María Troche. „César López Fretes“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 3 de enero de 2011. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)^{[neveikianti nuoroda]}

[4] José María Troche. „Ladislao Kubala“. ABC Color. Suarchyvuotas originalas 2012-01-11. Nuoroda tikrinta 17 de noviembre de 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)

[5] José María Troche. „Paulo César Carpegiani“. ABC Color. Nuoroda tikrinta 18 de noviembre de 2010. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)^{[neveikianti nuoroda]}

[6] „Julio Carlos Gómez“. dechalaca.com. Nuoroda tikrinta 2 de agosto de 2007. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]