Pereiti prie turinio

Inga Ruginienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Inga Ruginienė
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Inga Ruginienė
Gimė 1981 m. gegužės 24 d. (45 metai)
Trakai
Tėvas Andrius Barzda[1]
Motina Diana Raitelaitienė
Sutuoktinis (-ė) Vismantas Ruginis
Vaikai 2[2]
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Ėjo pareigas 2026 m. liepos 14 d. – iki dabar
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė
Ėjo pareigas 2025 m. rugsėjo 25 d. – 2026 m. liepos 14 d.
Ankstesnis Gintautas Paluckas
Vėlesnis Mindaugas Sinkevičius
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Ėjo pareigas 2024 m. gruodžio 12 d. – 2025 m. rugpjūčio 25 d.
Ankstesnis Vytautas Šilinskas
Vėlesnis Jūratė Zailskienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Ėjo pareigas 2024 m. lapkričio 14 d. – iki dabar
Veikla Politikė
Partija Lietuvos socialdemokratų partija (nuo 2024 m.)
Išsilavinimas
  • Visuomenės sveikatos magistras
  • Darbo teisės magistras
Alma mater
VikitekaInga Ruginienė

Inga Ruginienė (mergautinė pav. Raitelaitytė, g. 1981 m. gegužės 24 d. Trakuose)[3] – Lietuvos politikė ir profsąjungų veikėja, socialdemokratė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, buvusi Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė, vadovavusi 20-ajai Lietuvos vyriausybei.[4]

2024 m. spalį išrinkta į Lietuvos Seimą pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą. Nuo 2024 m. lapkričio eina Seimo narės pareigas. Nuo 2024 m. gruodžio užėmė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas G. Palucko ministrų kabinete. 2025 m. rugpjūčio 6 d. LSDP prezidiumo nominuota Lietuvos ministrės pirmininkės pareigoms užimti.[5]

2025 m. rugpjūčio 26 d. I. Ruginienė paskirta į Lietuvos ministrės pirmininkės postą.[6] 2025 m. rugsėjo 25 d. tapo Lietuvos premjere.[4] 2026 m. birželio 23 d. I. Ruginienė ir jos vadovaujamas ministrų kabinetas atsistatydino.[7]

Iki išrinkimo į Seimą dirbo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke, Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Europos regiono viceprezidente, Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidente.

Biografija

I. Ruginienė gimė Trakuose, užaugo ir gyvena Grigiškėse. Jos abu tėvai – lietuviai. I. Ruginienės motina, Diana Raitelaitienė, yra ilgametė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) valdybos narė. Šioje organizacijoje D. Raitelaitienė dirba daugiau nei tris dešimtmečius,[8] pradėjusi kaip profsąjungos pirmininkė akcinėje bendrovėje „Grigeo“.

I. Ruginienė nurodė, kad per Antrąjį pasaulinį karą jos prosenelė ir jos seserys gyveno Ukrainoje. I. Ruginienės senelis Blažys buvo ištremtas į Sibirą, kur ir susipažino su I. Ruginienės močiute.[8]

Išsilavinimas

I. Ruginienė baigė lietuvišką Grigiškių „Šviesos“ gimnaziją, įsteigtą 1989 m. atskyrus lietuviškas klases nuo rusiškų bei lenkiškų.

1999–2003 m. studijavo ir baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete visuomenės sveikatos bakalaurą, vėliau 2005 m. baigė visuomenės sveikatos magistrą. 2013–2015 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje studijavo ir baigė miškų ūkio valdymo bakalauro studijas.

2022 m. įgijo Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės magistro laipsnį (LL.M; lot. Legum Magister, liet. Teisės magistras).[9]

Profesinė veikla

I. Ruginienė karjerą pradėjo 2004 m. Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijoje (toliau LRK), kurioje buvo pirmosios pagalbos instruktorė ir savanorė. Nuo 2005 m. iki 2008 m. Valstybiniame aplinkos sveikatos centre dirbo visuomenės sveikatos specialistės pareigose. 2008–2010 m. individualiojoje įmonėje “S stata” buvo Vilniaus regiono vadovė. 2016 m. tapo LRK valdybos nare ir ten veiklą vykdė iki 2019 m.

Profesinės sąjungos

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija

Pasak I. Ruginienės, dirbti profesinėse sąjungose ji buvo įkalbėta savo motinos Dianos ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininko Algirdo Raukos. Patį A. Rauką ji laiko savo pirmuoju mokytoju profesinių sąjungų srityje.[8] 2012 m. I. Ruginienė tapo LMPF pirmininko A. Raukos pavaduotoja. Po 35-erių metų vadovavimo LMPF, 2014 m. A. Rauka pasitraukė iš LMPF pirmininko pareigų.[10] Tais pačiais metais į LMPF pirmininkės pareigas buvo išrinkta jo buvusi pavaduotoja I. Ruginienė.

Šiuo laikotarpiu viena iš svarbiausių I. Ruginienės atliktų veiklų: 2017 m. urėdijų reformos metu darbuotojų interesų gynimas.[11] 2019 m. I. Ruginienei pasitraukus iš LMPF pirmininkės pareigų, į šias pareigas buvo išrinkta jos motina D. Raitelaitienė.[8][12]

Kitos organizacijos

2018 m. LPSK suvažiavime išrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke. Nuo 2016 m. dirbo Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros valdybos nare. Nuo 2019 m. užėmė Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Europos regiono (ITUC PERC) viceprezidentės pareigas.[13] Nuo 2021 m. dirbo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Tarybos nare.

2022 m. gegužės 6 d. perrinkta dar vienai LPSK pirmininkės kadencijai. I. Ruginienė pastoviai dalyvavo Lietuvos trišalės tarybos derybose dėl minimalios algos, nacionalinės kolektyvinės sutarties ir kitų su darbuotojų darbo sąlygomis ir teisėmis susijusių teisės aktų.[14] 2023 m. išrinkta Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidente.[15]

Politinė karjera

Išrinkimas į Seimą 2024 m.

2024 m. birželio 15 d. LSDP konferencijoje paskelbta, kad I. Ruginienė, tuo metu einanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas, bus LSDP kandidatų sąraše 2024 m. spalio rinkimuose į 2024–2028 m. Seimą. Nors tuo metu I. Ruginienė nebuvo LSDP partijos narė, jai buvo suteiktas trečias LSDP sąrašo numeris. Sąraše ji buvo įrašyta po Vilijos Blinkevičiūtės (Nr. 1) ir Gintauto Palucko (Nr. 2). Taip pat pranešta apie I. Ruginienės dalyvavimą vienmandatėje Vilniaus Naujininkų–Rasų rinkiminėje apygardoje.[16]

Nors po pirmojo rinkimų turo 2024 m. spalio 13 d. I. Ruginienė liko šešta Naujininkų–Rasų apygardoje, surinkusi 8,52% balsų, ji buvo išrinkta pagal LSDP sąrašą. Jos porinkiminis sąrašo eilės numeris buvo penktas.[17][18]

Nuo 2024 m. lapkričio 14 d. eina Seimo narės pareigas. Nuo 2024 m. gruodžio 12 d. ėjo Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas Gintauto Palucko ministrų kabinete. Po G. Palucko atsistatydinimo iš premjero pareigų 2025 m. rugpjūtį, dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministre Rimanto Šadžiaus vadovaujamoje laikinojoje vyriausybėje.[19]

Pasak I. Ruginienės, pradėti politinę karjerą ją paskatino LSDP narys Robertas Duchnevičius.[20]

Kandidatė į Lietuvos ministrės pirmininkės pareigas

2025 m. rugpjūčio 6 d. dėl nominacijos į ministrės pirmininkės pareigas I. Ruginienė varžėsi su laikinuoju susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu. Paskelbta, kad iki tol tikėtina Juozo Oleko kandidatūra į premjero postą LSDP prezidiumo posėdyje nebuvo teikiama. E. Sabučiui paskutinę akimirką atsisakius dalyvauti rinkimuose, LSDP prezidiumui buvo pateikta vienintelė I. Ruginienės kandidatūra. Posėdyje už I. Ruginienę balsavo 48 partijos nariai, 5 buvo prieš, 3 susilaikė.[21] 2025 m. rugpjūčio 6 d. LSDP prezidiumo nominuota Lietuvos ministrės pirmininkės pareigoms užimti.[5]

Po rugpjūčio 8 d. ir 13 d. susitikimų su I. Ruginiene, rugpjūčio 14 d. prezidentas G. Nausėda dekretu pateikė I. Ruginienės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą Seimui.[22][23]

Lietuvos ministrė pirmininkė (2025–2026)

Pagrindinis straipsnis – I. Ruginienės ministrų kabinetas.

2025 m. rugpjūčio 26 d. Seimas patvirtino I. Ruginienės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą. Ją palaikė 78 Seimo nariai, prieš balsavo 35, susilaikė – 14.[24] Tos pačios dienos popietę prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo I. Ruginienė tapo paskirtąja premjere.[25] 2026 m. birželio 23 d. I. Ruginienė ir jos vadovaujamas ministrų kabinetas atsistatydino.[7]

Šeima

Sutuoktinis – verslininkas Vismantas Ruginis, irgi užaugęs Grigiškėse.[26] Turi du vaikus.[2]

Pasiekimai

  • 2015 m. gavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos medalį ir buvo įrašyta į Kolegijos absolventų Garbės knygą.
  • 2022 m. gavo auksinį Valstybinės darbo inspekcijos pasižymėjimo ženklą.
  • 2023 m. buvo įrašyta įmonės „Kantar“ Verslo nuomonės lyderių tyrimo top penketuke.[27]

Šaltiniai

  1. ↑ Griežė, Dominykas (2025-08-08). „Įdomios I. Ruginienės biografijos detalės: kas buvo jos tėvas ir kokią mokyklą baigė“. Alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-24.
  2. 1 2 Petrikaitė, Reda (2025-08-08). „Ruginienės mama prakalbo apie savo dukrą: pati esu lengvame šoke“. delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-03.
  3. ↑ „Klausimai, kurie rūpi ne vienam: kokia buvo I. Ruginienės mergautinė pavardė, kas jos tėvai, kur ji gyvena?“. alfa.lt. 2025-08-10. Nuoroda tikrinta 2025-08-10.
  4. 1 2 Skėrytė, Jūratė (2025-09-25). „Parlamentas leido dirbti Ingos Ruginienės Vyriausybei: patvirtino jos programą (nuotraukos)“. bns.lt. Nuoroda tikrinta 2025-09-25.
  5. 1 2 Jakučionis, Saulius (2025-08-06). „Socialdemokratai nominuoja Ingą Ruginienę į ministro pirmininko pareigas“. bns.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  6. ↑ Perminas, Paulius (2025-08-27). „Prezidentas paskyrė Ingą Ruginienę premjere (papildytas)“. bns.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-28.
  7. 1 2 M. Pikelytė; S. Jakučionis; D. Platūkytė (2026-06-23). „Ruginienė nesijaučia esanti paaukota, sako – premjeru Sinkevičius turėjo tapti dar pernai“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2026-06-23.
  8. 1 2 3 4 Jakučionis, Saulius (2025-08-06). „Interviu įrašas: Inga Ruginienė – apie keliones į Rusiją, rusišką akcentą, čekutininkus ir pirmuosius darbus vadovaujant Vyriausybei“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  9. ↑ Kas yra kas Lietuvoje. (2021). Kas yra kas Lietuvoje 20/21.
  10. ↑ „Miško ir miško pramonės federacijai – 100 m.“. lpsk.lt. 2019-05-20. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  11. ↑ ELTA, lrytas.lt. (2017). Miškininkai rengia įspėjamąjį streiką
  12. ↑ „D. Raitelaitienė toliau vadovaus Miškų sektoriaus profesinei sąjungai“. lpsk.lt. 2024-10-11. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  13. ↑ LPSK. (2023). Tarptautinė veikla.
  14. ↑ Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2023). LR trišalė taryba. Archyvuota kopija 2024-01-11 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ LPSK. (2023). I. Ruginienė Elected as a Vice President of the European Trade Union Confederation.
  16. ↑ Lyberytė, Augustė (2024-06-15). „Inga Ruginienė kartu su LSDP kandidatuos į Seimą“. delfi.lt. Vilnius. Nuoroda tikrinta 2026-01-02.
  17. ↑ „2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai (I turas)“. vrk.lt. Vilnius. 2024-11-03. Nuoroda tikrinta 2026-02-02.
  18. ↑ „Kandidatė į Seimo narius: Inga Ruginienė“. vrk.lt. Vilnius. 2024-11-03. Nuoroda tikrinta 2026-02-02.
  19. ↑ Jakučionys, Saulius (2025 m. rugpjūčio mėn.). „Prezidentas priėmė Vyriausybės atsistatydinimą, laikinajam kabinetui vadovaus Rimantas Šadžius (papildytas)“. bns.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  20. ↑ „Socialdemokratų pasirinkta Inga Ruginienė: iš profsąjungų atėjusi ministrė, siūlanti naują startą ir viziją“. 15min.lt. 2025-08-06. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  21. ↑ Platūkytė, Domantė (2025-08-06). „Sprendimas priimtas: socialdemokratai į premjerus deleguoja Ingą Ruginienę“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.
  22. ↑ Platūkytė, Domantė (2025-08-13). „Ruginienė – apie klausimus jai: negalvojau, kad galiu būti tokia įdomi“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
  23. ↑ „Prezidentas pateikė Seimui Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjeres (papildytas)“. bns.lt. 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
  24. ↑ Samoškaitė, Eglė (2025-08-27). „Seimas patvirtino Ingos Ruginienės kandidatūrą premjero pareigoms, o ji dėkojo ir Paluckui“. lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-28.
  25. ↑ Perminas, Paulius (2025-08-27). „Prezidentas paskyrė Ingą Ruginienę premjere (papildytas)“. bns.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-28.
  26. ↑ Kiek turto turi Ruginienė ir kokius verslus valdo jos vyras lrt.lt 2025-08-06
  27. ↑ Kantar. (2023). Verslo nuomonės lyderių TOP30: per pusmetį – trečdalis naujų veidų. kantar.lt.
Politinis postas
Prieš tai:
Vytautas Šilinskas		 Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė
2024 m. gruodžio 12 d. – 2025 m. rugsėjo 25 d.		 Po to:
Jūratė Zailskienė
Prieš tai:
Gintautas Paluckas		 Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

2025 m. rugsėjo 25 d. – 2026 m. liepos 14 d.		 Po to:
Mindaugas Sinkevičius
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Inga_Ruginienė&oldid=7885211"