Siirry sisältöön

Anruf

Wikisanakirjasta

Saksa

[muokkaa]

Substantiivi

[muokkaa]
Taivutus
sijamuotoyksikkömonikko
nominatiivider Anrufdie Anrufe
akkusatiividen Anrufdie Anrufe
datiividem Anrufden Anrufen
genetiivides Anrufes
des Anrufs
der Anrufe
41

Anruf m. (monikko Anrufe)

  1. puhelu

Etymologia

[muokkaa]

verbin anrufen vartalosta anruf-

Liittyvät sanat

[muokkaa]
Synonyymit
[muokkaa]

Aiheesta muualla

[muokkaa]
  • Anruf Dudenissa (saksaksi)